Kai žurnalistai buvo pirmą kartą įleisti į tragedijos vietą, duobė, kurioje paskendo šarvuotis, buvo dar nepaliesta. Buvo sunku patikėti, kaip 70 tonų sverianti mašina prasmego duobėje, kurios plotis toks, kaip pačio šarvuočio.

Per pirmąsias valandas po dingimo amerikiečiai buvo atėję prie šios duobės.

„Pradžioje nebuvo atkreipta daug dėmesio, pagalvota, kad paprasčiausiai kariai negalėjo ten įvažiuoti. Buvo bandoma ieškoti aplinkui“, – aiškino kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Šarvuotis per pratybas dingo ankstų kovo 25-osios rytą, kai dar buvo tamsu. Iš pradžių ieškojo vieni amerikiečiai, o pagalbos į Lietuvą kreipėsi po maždaug 12 valandų.

Viešai nekalbama, bet tai minima kaip viena iš klaidų – Amerikos kariuomenė galėjo anksčiau kreiptis pagalbos. Visiškai suprantama, kad kariuomenė neturi paieškai reikalingos įrangos. Kai į operaciją įsijungė Lietuva, viskas jau vyko sklandžiai.

„Per paskutines aštuonias dienas Lietuvos vadovų parama buvo neįtikėtina. Jūsų prezidentas buvo vietoje, ministrė buvo daug kartų. Viskas, ko mes norėjome, buvo duota šiai operacijai“, – pabrėžė JAV pajėgų Lietuvoje vadas Curtis Taylor.

Kaip paaiškėjo vėliau, net ir radus šarvuotį greičiau, karių išgelbėti greičiausiai nebūtų pavykę. Požymiai rodo, kad šarvuotis skendo greitai. Šarvuotyje nerastas karys galėjo būti išplautas stiprios srovės.

„Turbūt vandens ir purvo jėga, su kuria nėrė šarvuotis į vandenį, galėjo tiesiog per spaudimą išmesti karį iš mašinos“, – sakė kariuomenės gynybos štabo viršininkas Remigijus Baltrėnas.

Kad paskendo greitai, panašu ir iš to, kad trys kariai šarvuočio viduje rasti savo vietose.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Taip kaip ir važiuotų standartiškai, taip ir atrodė. Ir vairuotojas, taip kaip ir priklauso, buvo. Nieko naujo, nieko ypatingo – standartinė procedūra“, – komentavo R. Baltrėnas.

Kita tragedijos pamoka – pozityvesnė, mat buvo įgyta jokioje kariuomenėje iki šiol neišbandyta patirtis. Narai leidosi į kelių metrų gylį tamsoje, kūną sukaustančiame dumble. Apsikabinę žarną, kuri tik tam momentui praskindavo kelią.

Tai, ką patyrė narai, – košmaras turintiems klaustrofobiją.

Net sunkioms sąlygoms ruošiami kariuomenės narai kalbėjo apie siaubą, kai dumblas apsupa ir įkalina kūną kelių metrų gylyje, šaltyje, tamsoje.

„Narai mums pasakojo, kad kiekvieną kartą, kai žarna nustodavo veikti, dumblas apsupdavo jų kūną. Vienas pirmųjų komentarų išnėrus buvo, kokia tai baisi patirtis“, – tvirtino C. Taylor.

Tragedijos priežastis aiškinsis amerikiečių kariuomenė: ar šarvuotis išvis galėjo važiuoti šia proskyna, kurioje esanti pelkė pažymėta žemėlapiuose? Ar šarvuočio neturėjo lydėti kita transporto priemonė? Ar važiuojant šarvuočio liukai buvo atidaryti?

„Tyrimą, kas įvyko ir kokios priežastys, daro JAV. Ir kai tik tas tyrimas bus atliktas, jų bus sprendimas dalintis juo ar ne“, – pažymėjo R. Baltrėnas.

Pirmomis dienomis net valdžios koridoriuose buvo nerimo, ar keturių amerikiečių žūtis Lietuvos pelkėje netaps pretekstu D. Trumpo kabinetui sumažinti karių Lietuvoje. Po milžiniškos Lietuvos pagalbos nutiko priešingai – amerikiečiai jaučiasi dėkingi ir skolingi. Lietuvos vadovai sako padėję ne iš išskaičiavimo.

„Gražus, natūralus elgesys, kurio tikrai netemdė jokie racionalūs išskaičiavimai – kiek mums tai kainuos, ar dar kokį batalioną gausime“, – akcentavo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

Amerikos visuomenę labiausiai įtikino ir sujaudino, kaip lietuviai atsisveikino su žuvusiais kariais. Kai nekviesti susirinko šimtai žmonių, braukė ašaras ir visas Vilniaus centras sustojo, paniro į tylą.

P. Adamovič/BNS nuotr.

Feisbuke – šimtai panašių amerikiečių komentarų apie lietuvius:

„Tai, kaip lietuviai reagavo ieškant ir gelbėjant, man spaudė ašaras, ypač atsižvelgiant į tai, kaip D. Trumpas elgiasi su mūsų sąjungininkais“, – rašė moteris. 

„Mane, Amerikos kariuomenės veteraną, pribloškė ne tai, kad kariai susivienijo. Bet Lietuvos žmonės, kurie užpildė gatves, kad pagerbtų mūsų žuvusius karius“, – nurodė vyras. 

„Mes, Amerikos žmonės, esame labai dėkingi už pagalbą. Ačiū, kad padėjote sugrąžinti mūsų karius namo“, – tvirtino komentatorė. 

„Kariai Amerikoje labai gerbiami. Lietuvių darbas juos sugrąžinant yra virš visko“, – komentavo kitas asmuo.