Buvęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška tapo Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo komandos nariu

Po pusantro mėnesio pertraukos A.Januška grįžo į valstybės tarnybą - nuo vakar jis dirba Ministro Pirmininko patarėju strateginiais klausimais. Prieš tai šios srities premjero konsultantu dirbo vyriausiasis patarėjas Juozas Bernatonis, kuris buvo paskirtas Lietuvos ambasadoriumi Estijoje.

Atsistatydindamas gelbėjo URM

A.Januška iš URM sekretoriaus pareigų atsistatydino rugsėjo pabaigoje, kai žiniasklaidoje pradėta diskutuoti dėl jo galimo vaidmens į Baltarusiją išsiunčiant Valstybės saugumo departamento (VSD) karininką Vytautą Pociūną. Spaudoje taip pat pasirodė tvirtinimų apie didelę sekretoriaus įtaką tiek VSD, tiek kitoms valstybės institucijoms, jam lipinta “pilkojo kardinolo” etiketė.

Pats A.Januška, laikomas vienu iš Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos architektų, tuomet pareiškė atsistatydinąs dėl nemotyvuotos kritikos jo adresu. Vėliau jis pridūrė, kad jo atsistatydinimas toje situacijoje buvo reikalingas tam, kad URM vėl galėtų normaliai dirbti, nevarginama jo adresu reiškiamos kritikos.

Vakar premjeras, paklaustas, kodėl A.Januška buvo paskirtas patarėju dar nepasibaigus parlamentiniam VSD veiklos tyrimui, pareiškė, kad A.Januška nėra šio tyrimo objektas. “Šiai dienai man asmeniškai pakanka to, ką A.Januška yra paaiškinęs”, - žurnalistams sakė G.Kirkilas.

Pasak jo, jei parlamentinio tyrimo išvados A.Januškai bus neigiamos, tuomet bus “atitinkamai pasielgta”. “Bet aš negalvoju, kad taip bus”, - kalbėjo premjeras.

Pats A.Januška vakar “Kauno dienai” sakė, kad būtent premjeras jį įtikino, jog parlamentinis VSD veiklos tyrimas nėra jokia kliūtis jam imtis patarėjo pareigų.

Kartu vykdė Prezidento užduotis

- Apie tai, kad galite tapti premjero patarėju, kalbėta nuo pat jūsų atsistatydinimo iš URM sekretoriaus pareigų, tačiau darbą pradedate tik dabar. Su kuo tai susiję - Jūs pats ilgai svarstėte pasiūlymą ar premjeras ilgai negalėjo apsispręsti?

- Iš tikrųjų ir aš svarsčiau, ir premjeras svarstė. Norėjome viską išsiaiškinti. Dėl nepagrįsto puolimo prieš mane aš, deja, nebegalėjau dirbti URM, tad buvau pareiškęs abejonių, ar iš tikrųjų galėsiu dirbti ir kitur, padėti premjerui. Premjeras mane įtikino, kad galėsiu.

- Per tuos pusantro mėnesio sulaukėte kokių nors kitų darbo pasiūlymų?

- Taip, tokių pasiūlymų buvo. Jeigu nedirbčiau čia, dabar greičiausiai būčiau kur nors privačiame sektoriuje, dirbčiau su politika visiškai nesusijusį administracinį ar vadybinį darbą.

- Kaip manote, kas lėmė premjero apsisprendimą pakviesti Jus į savo komandą?

- Kažkada nemažai dirbome kartu su G.Kirkilu. Kai buvau Prezidento patarėju, tuometinis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas G.Kirkilas buvo Prezidento paskirtas atsakingu už Kaliningrado tranzito reikalus. Bendradarbiaudami šiek tiek pažinome vienas kitą ir turbūt tai kažkiek pasirodė premjerui svarbu.

Svarbu darbas, o ne pavadinimai

- Ar buvo kalbėta su premjeru, kad galbūt ateityje Jūs užimsite ir vyriausiojo patarėjo pareigas?

- Kadangi ne visi turbūt pritarė šiam premjero sprendimui pakviesti mane į savo komandą, tai dėl vyriausiojo patarėjo pareigų būtų dar daugiau problemų ir komplikacijų. Mes sutarėme, kaip buvo minėjęs ir ankstesnis premjeras Algirdas Brazauskas, kad galbūt būtų galima išsiversti ir be vyriausiojo patarėjo pozicijos. Svarbu darbas, o ne pavadinimai.

- Jūsų pavardė ne kartą minėta parlamentinio VSD veiklos tyrimo kontekste. Daug klausimų apie tai sulaukėte iš premjero?

- Mes su premjeru kalbėjomės apie tuos dalykus ir, galiu pasakyti, apie juos turime bendrą supratimą.

- Patarinėsite premjerui strateginiais klausimais. Trumpai apibūdinkite, kokios tai sritys.

- Kol kas dar sunku kalbėti, kadangi tai tik pirmoji mano darbo diena. Tačiau, bendrąja prasme mano darbas bus susijęs su tuo, kad Vyriausybės užsienio ir vidaus politika būtų vientisa, kad mūsų interesuose nebūtų kokių nors plyšių.

- Ko pasimokėte iš visos tos istorijos, dėl kurios teko palikti darbą URM?

- Visų pirma tai turėjau galimybę pusantro mėnesio pailsėti. Jau nežinau, kiek metų nebuvau ilsėjęsis. O ko pasimokiau? Pirmiausia pamačiau, kad vieni žmonės prisimena ir tokioje, atrodytų, sunkioje situacijoje, o kiti bėga nuo tavęs. Tad tai buvo puiki proga pasitikrinti savo kolegų ratą. Visiškai nesigailiu dėl to, kad palikau URM. Manau, kad priėmiau teisingą sprendimą, kurį, jeigu reikėtų, pakartočiau.