Lietuvoje nėra šeimos, kurios nebūtų palietę sovietų trėmimai, sako Seimo narė, 1941 metų tremtinė Vida Marija Čigriejienė.
"Galima teigti, kad Lietuvoje nėra nė vienos šeimos, kurios nebūtų palietę 1941-ųjų ar vėlesnių pokario metų trėmimai. Jie palietė mane ir visą mano šeimą. Tėvams teko labai sunkiai dirbti, išgyventi išsiskyrimą, badą, šaltį ir pažeminimus. Nežiūrint visų sunkumų išgyvenome ir sugrįžome į Lietuvą", - antradienį iškilmingame minėjime Seime sakė V.M.Čigriejienė.
Lietuva antradienį, Gedulo ir vilties dieną, mini šalies gyventojų tremties 70-ąsias metines.
2011-uosius Seimas yra paskelbęs Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo bei Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.
Iškilmingame tragiškų sukakčių minėjime Seime V.M.Čigriejienė sakė, jog Sovietų Sąjunga trėmimais ir represijomis vykdė Lietuvos gyventojų genocidą.
"Tad kuo Stalino budeliai skyrėsi nuo Hitlerio budelių? Ogi niekuo. Ir vieni ir kiti atnešė Lietuvai vergovę ir kančią, niekino mūsų moteris ir vaikus. Sovietinio genocido kaltininkai turbūt niekada nepagalvojo, kad visi jų nežmogiški, prieš Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą nukreipti veiksmai taps vieši bei svarstomi kaip atitinką tarptautinės teisės normose numatytus genocido nusikaltimo požymius", - kalbėjo Seimo narė.
Ji taip pat sakė, kad Lietuvos laisvė, patirti kankinimai ir okupantų žvėriškumas niekuomet netaps tik istorija, vadovėliuose ir knygose surašytais istoriniais faktais ar statistikos skaičiais.
"Šimtai tūkstančių žuvusių ir engtų bei kankintų nekaltų Lietuvos piliečių – tai išgyventa realybė, kurios atminimas dar ir šiandien verčia krūptelėti. Jau tuometinio mirtino pavojaus akivaizdoje virš mirčių ir praradimų nušvito vertybės, kurias Lietuva apgynė ir išsaugojo šioms dienoms ir ateičiai. Okupantų pralietas kraujas suvienijo lietuvių tautą ir sutvirtino solidarumo jausmą - mes visi, nors ir engti, esame Lietuvos valstybė", - kalbėjo Seimo narė.
"Kruvinojo tvano tragedija išbandė mūsų žmones, jų ištikimybę tėvynei ir laisvei. Tai vertybės, daugelį engtų tautų atvedusios į siekį gyventi laisvai ir demokratiškai. Neturime teisės to pamiršti. Šį atminimą ir siekį gyvenimą grįsti šiomis vertybėmis privalome skiepyti jaunajai kartai. Tikiu, kad šios istorinės tiesos niekuomet ir niekam nepavyks ištrinti nei iš istorijos, nei iš mūsų atminties. Tikiu, kad išsaugosime laisvos šalies laisvų piliečių istoriją ir tęsime ją kilniai ir garbingai", - savo kalbą baigė buvusi tremtinė.
Naujausi komentarai