Seimo komisija susiduria su slaptumo barjerais ir pageidautų daugiau galių

Parlamentinė laikinoji tyrimo komisija, nagrinėjanti bendrovės “Alita” privatizavimo istoriją, dėl įvairių juridinių suvaržymų negali atsakyti į visus jai užduotus klausimus. Pasak komisijos pirmininko Jono Pinskaus, esant tokiai situacijai, tikėtina, kad iki birželio 30 d. dirbsianti komisija pateiks tik dalines išvadas.

Kviesis ne apklausai

Vakar komisija rinkosi į eilinį posėdį ir apsvarstė iš įvairių institucijų gautus atsakymus į anksčiau išsiųstus užklausimus. Kaip įprastai už uždarų durų posėdžiavusi komisija nusprendė į kitą posėdį, įvyksiantį ketvirtadienį, pasikviesti generalinį prokurorą Algimantą Valantiną.

“Generalinį prokurorą kviesimės ne apklausai, o kaip dalyvį ar bendradarbį. Turime kai kurių spręstinų klausimų ir norime su juo pasitarti”, - “Kauno dienai” sakė J.Pinskus.

Seimas komisijai pavedė išsiaiškinti, ar Valstybės saugumo departamento (VSD), Policijos departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija, pateikta Valstybės turto fondui (VTF) apie AB “Alita” privatizavimo konkurso dalyvius, buvo pagrįsta ir objektyvi.

Taip pat komisija turi išsiaiškinti, kuo vadovaudamasis VTF priėmė sprendimą iš privatizavimo konkurso pašalinti už privatizuojamą AB “Alita” didžiausią sumą pasiūliusį pretendentą, Italijos verslininką Luidžitercą Boską, o konkurso nugalėtoju pripažino mažiausią sumą pasiūliusį pretendentą. Dar vienas klausimas: ar privatizuojant bendrovę valstybei nebuvo padaryta žalos. Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, tuomet komisija privalėtų įvardyti ir už žalos padarymą atsakingus asmenis.

Dvylikos dokumentų paslaptis

Prieš pusę mėnesio Seimas komisijos darbą pratęsė iki birželio 30-osios. Viena iš pratęsimo priežasčių - dar nebaigtas nagrinėti L.Boskos teisminis ginčas su VFT, kurio rezultatai svarbūs komisijos išvadoms.

L.Boska, kuris buvo eliminuotas iš privatizavimo konkurso, iš VTF prisiteisė 1,7 mln. litų kompensaciją, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas praėjusių metų pabaigoje žemesnės instancijos teismo sprendimą panaikino. Dabar laukiama, kol galutinį tašką šioje istorijoje padės Aukščiausiasis Teismas.

Nors verslininkas teigia buvęs neteisėtai pašalintas iš “Alitos” privatizavimo konkurso, VTF tvirtina, kad jis dėl to yra pats kaltas, kadangi nustatytu laiku neatvyko parafuoti “Alitos” privatizavimo sutarties, o dėl to konkurso nugalėtoju ir buvo paskelbtas kitas kandidatas.

Papildomų klausimų parlamentinei komisijai kilo ir po Rolando Pakso apklausos, per kurią šis pareiškė, kad iš skandalingosios VSD tirtos “Alitos” privatizavimo bylos, su kuria jis susipažino būdamas šalies vadovu, yra dingę arba buvo pakeisti dvylika dokumentų.

“Mes dabar bandome išsiaiškinti situaciją dėl tų dvylikos dokumentų, kiek ši informacija yra teisinga ir objektyvi”, - sakė J.Pinskus.

Į vieną klausimą atsakys teismas

Komisijos vadovas pripažino, kad parlamentinis tyrimas ne kartą atsidūrė aklavietėje, kadangi komisijai nėra pateikiami visi pageidaujami dokumentai.

“Bandome aiškintis įvairius klausimus, bet vis kaip į sieną atsitrenkiame - visur slapta informacija. Komisijos nariai priėjo nuomonės, kad gal reikėtų praplėsti parlamentinių komisijų kompetencijos arba įgaliojimų ribas, nes dažnai būna taip, kad dirbame, dirbame ir galiausiai atsiduriame aklavietėje, negalime objektyviai ir teisingai arba iki galo atsakyti į mums pateiktus klausimus. Atsiranda abejonių, įtarimų, bet mes negalime jų teisėtai, tvarkingai ir gražiai įrodyti bei pateikti kaip komisijos išvadas”, - tvirtina J.Pinskus.

Komisijos pirmininkas neatmetė galimybės, kad tyrėjai taip ir nesugebės atsakyti į visus iškeltus klausimus, todėl Seimui teiks tik dalines išvadas: “Pasistengsime atsakyti į tuos klausimus, į kuriuos galime atsakyti, kuriems užtenka surinktų dokumentų. O tokį klausimą, kaip L.Boskos pašalinimas iš konkurso, galime ir palikti. Tiesiog kam mums į jį atsakinėti, jeigu į jį atsakys teismas?”

J.Pinskus taip pat tvirtina, kad komisija atsakingai vertina savo surinktus duomenis bei vengia daryti išvadas, kol yra likę abejonių. “Mes galime pasielgti taip, kaip buvo su Vilniaus meru, kai buvo pareikšta, kad jis yra “abonentas”. Bet kas iš to? Po to teismai išteisina ir pats meras gali duoti į teismą visą komisiją ar jos pirmininką. Dėl to mes ir kviečiamės generalinį prokurorą, kad viskas būtų ištirta, parodyta, padaryta ir pateikta, kad nebeliktų jokių abejonių”, - sakė J.Pinskus.