Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį panaikino apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos advokatūros tarybos nario Virginijaus Papirčio išrinkimas į šias pareigas yra neteisėtas.

Kovo 17 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad pripažįsta negaliojančiu V.Papirčio išrinkimą Lietuvos advokatų tarybos nariu 2014 metų gegužę.

Su skundu į teismą buvo kreipęsi keturi advokatai - Rūta Čilinskaitė, Jurgita Jurkšaitytė, Gintaris Trakšelis ir Ramūnas Kazlauskas. Jie teigė, kad buvęs Advokatų tarybos pirmininkas V.Papirtis neteisėtai vėl kandidatavo į šias pareigas ir neteisėtai buvo išrinktas į Advokatų tarybą, nes įstatai numato dviejų kadencijų ribojimą.

Apygardos teismo teisėjų kolegijai, kuriai pirmininkavo teismo pirmininkas Vytautas Zelianka, keturių advokatų reikalavimus atmetė ir priėmė naują sprendimą.

Teismo nutartyje rašoma, kad Lietuvos advokatūros įstatuose numatyta, kad tie patys asmenys Advokatų tarybos nariais gali būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Nustatyta, kad V. Papirtis dvi kadencijas iš eilės ėjo Advokatų tarybos pirmininko pareigas.

„Vadinasi, jis kartu ėjo ir Advokatų tarybos nario pareigas ir, būdamas Advokatų tarybos pirmininku, į Advokatų tarybą nebuvo renkamas, o tapo tarybos nariu pagal pareigas. Todėl, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo pripažinti, kad V.Papirtis ginčo sprendimu buvo išrinktas Advokatų tarybos nariu ketvirtai kadencijai iš eilės“, - nusprendė Vilniaus apygardos teismas.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatavo, jog V.Papirtis galėjo tiek kandidatuoti, tiek (pirmajai kadencijai) būti išrinktas Advokatų tarybos nariu.

Apygardos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos advokatūros įstatus ir nepagrįstai pripažino, jog advokatų visuotinio susirinkimo sprendimai įrašyti V.Papirčio kandidatūrą į Advokatų tarybos narių rinkimų biuletenį ir išrinkti jį advokatų tarybos nariu prieštarauja Lietuvos advokatūros įstatams.

Advokatų visuotiniame susirinkime dalyvavo 1 462 advokatai, už V.Papirčio kandidatūros įrašymą į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį balsavo 426 advokatai.

„Vadinasi, sprendimas įrašyti V.Papirtį į advokatų tarybos pirmininko rinkimų biuletenį atitiko Lietuvos advokatūros įstatų 19.2 punktą, kuriame nustatyta, kad į advokatų tarybos pirmininkus pasiūlytas kandidatas įrašomas į rinkimų biuletenius, jeigu už tą balsuoja ne mažiau kaip viena dešimtoji advokatų visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių“, - konstatuoja apygardos teismas.

L.V. Papirtis dvi kadencijas iš eilės ėjo advokatų tarybos pirmininko pareigas. Teismas pastebi, kad Advokatūros įstatymu nėra ribojamas advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičius, tačiau Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta, jog tas pats asmuo advokatų tarybos pirmininku gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

„Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė šios Lietuvos advokatūros įstatų nuostatos prieštaringumo Advokatūros įstatymui. Įstatymas apskritai nereglamentuoja advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičiaus klausimo. Sprendimas, riboti ar ne advokatų tarybos pirmininko kadencijų skaičių, Advokatūros įstatymu nereglamentuojant šio klausimo, paliktas Lietuvos advokatūrai“, - mano apygardos teismas.

Vilniaus apygardos teismas šią civilinę bylą nagrinėjo pagal V.Papirčio ir keturių advokatų apeliacinius skundus.

Lietuvos advokatūros veikla nepatenkinti keturi advokatai teismo paprašė panaikinti ir naujojo Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išrinkimą į šias pareigas, tačiau šis prašymas atmestas dėl senaties. Apygardos teismas šio reikalavimo taip pat netenkino.

Trečiuoju asmeniu patrauktas Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė skundo dėl apylinkės teismo kovo 17 dienos nutarties nerašė.

Šioje byloje atsakove buvo patraukta Lietuvos advokatūra, ji apeliacinio skundo dėl Advokatų tarybos nario išrinkimo nepateikė.

Viena ieškovių J.Jurkšaitytė sako, kad nenori pyktis su Lietuvos advokatūra ir nori įnešti skaudrumo, naujumo ir atvirumo į šią organizaciją.

„Mes mokam įmokas, mes turim teisę žinoti, kaip naudojami mūsų pinigai“, - BNS yra sakiusi J Jurkšaitytė. Be to, ji pastebi, kad valdymo organus renkami asmenys iš tų pačių advokatų kontorų, todėl sulaukti pasikeitimų advokatūroje sunku tikėtis.