NSGK aiškinosi, kodėl mokyklose nepopuliari krašto apsauga: siūlo sukurti kompiuterinį žaidimą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį vykusiame posėdyje iškeltas klausimas, kodėl 2017 m. mokyklose įvestas pasirenkamasis dalykas – Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba – yra vos 38 šalies mokyklose.

Reaguodamas į ne itin džiuginančią statistiką, krašto apsaugos viceministras sako, kad ketinama šį dalyką padaryti privalomą, o NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius užsimena ir apie inovatyvesnes, patriotiškumą bei nusiteikimą ginti šalį ugdančias priemones. Konservatorių frakcijai priklausančio parlamentaro teigimu, reikėtų rimtai pasvarstyti apie kompiuterinį žaidimą, kuriame vaikai galėtų įsijausti į lietuvį herojų, nugalintį pabaisas ir visus priešus.

„2017 m. tuometinės Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva buvo sukurtas toks modulis kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga, kuris turėjo būti integruotas į mūsų mokyklų 9-11 klausių švietimo programas. Kaip sekasi tai įgyvendinti, kiek mokyklų jį turi?“, – posėdyje dalyvavusių krašto apsaugos ir švietimo viceministrų trečiadienį klausė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Pasak jo, šis klausimas yra itin svarbus, nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla.

„Pilietinis, patriotinis švietimas, kritinio mąstymo ugdymas, praktinių žinių suteikimas. Vyriausybės programoje pilietinis patriotinis ugdymas yra labai aiškiai įtvirtintas“, – priminė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus komiteto nariams pateikė itin kuklius skaičius apie pasirenkamo dalyko – nacionalinis saugumas ir krašto apsauga – populiarumą šalies mokyklose. Pasak jo, su šiuo dalyku mokiniai yra supažindinami vos 38 mokyklose iš 1000.

„Pavasario duomenimis, iš 1000 mokyklų šis pasirenkamasis dalykas yra dėstomas tik 38 mokyklose. Skaičiai yra tokie mažiau nei minimalūs“, – NSGK posėdyje sakė viceministras.

Todėl, jo teigimu, šiuo metu brandinama mintis pasiūlyti šį dalyką padaryti privalomą Lietuvos mokyklose.

„Galvojame (...) inicijuoti diskusiją dėl privalomo nacionalinio saugumo ir gynybos dalyko įvedimo galimybių į formalų švietimą“, – sakė viceministras, pažymėdamas, kad tai yra numatyta ir dabartinės Vyriausybės programoje.

NSGK posėdyje sudalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sutiko, kad tai, jog užsiėmimai apie nacionalinį saugumą ir krašto apsaugą yra vedami vos keliose dešimtyse mokyklų, yra tikrai prastas rezultatas.

Anot viceministro, tai gali lemti įvairios priežastys: dalykų, kuriuos galima laisvai rinktis, yra gana daug, o mokiniai renkasi dalykus, įvertinę savo užimtumą bei interesus.

„Mokiniai yra linkę iš viso nesirinkti arba pasirinkti labai tikslingai“, – teigė jis.

Tačiau R. Skaudžiaus teigimu, klausimai, susiję su krašto gynyba ir patriotiškumu, nėra paliekami visiškai nuošalyje. Pasak jo, pilietinio bei patriotinio ugdymo klausimai mokyklose pateikiami ir kitų užsiėmimų metu.  

„Pilietiškumo pagrindai dėstomi kaip atskiras dalykas 9-10 klasėje, literatūros pamokose susipažįstama su tremtinių ir partizanų menine kūryba, mokiniai nagrinėja įvairias temas“, – aiškino viceministras.

Kartu, tęsė jis, su šiomis temomis susiduriama ir mokinių atstovaujamose organizacijose, kaip ateitininkai, skautai, maironiečiai ir kt.

Anot viceministro, ko gero, pagrindinė priežastis, kodėl nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa pasirenkama tik nedaugelyje mokyklų, yra asmenybės, kurios ir veda šiuos užsėmimus.

„Tikrai yra mokyklų, kuriose statomos sėkmės istorijos, tačiau pagrindas yra žmogiškasis faktorius. Tai yra asmenybė, kuri sugeba prikviesti į būrelius. Ypač 3-4 gimnazijų klasėje, jie yra labai užimti ir jie turi būti labai orientuoti“, – teigė jis.

Siūlo sukurti kompiuterinį žaidimą apie „lietuvį karį“

Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius NSGK posėdyje diskutuojant, kaip sudominti mokinius krašto gynybos bei patriotiškumo klausimais, ragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak A. Pociaus, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį „karžygį–herojų“.

„Deja, lietuviško (kovinio kompiuterinio žaidimo – ELTA) mes neturime. Aš matyčiau vieną iš priemonių, kuomet būtų galima į vaikus išeiti per lietuviškus kompiuterinius žaidimus. Kur vaikas matytų lietuvį karį, karžygį, herojų ir jis norėtų būti lietuviu karžygiu, kuris nugalėtų visas pabaisas ir visus priešus. Tai yra vienas iš konkrečių pasiūlymų, o kas tai galėtų padaryti, aš nežinau. Gal reikėtų ieškoti lėšų tokioms programoms ir jos tikrai pasiteisintų“, – sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.

Jo teigimu, reikia pripažinti, kad apie patriotizmą ir svarbius krašto gynybos reikalus kalbantis senjoras ne visada yra suprantamas jaunesnės kartos.

„Kad ateis, su visa pagarba, senukas... Vaikams ne visada yra įdomu ką tas senukas kalba, reikia kažko šiuolaikiško“, – sakė A. Pocius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Z (karta)

Z (karta) portretas
LGBT siūlomi malonumai komsomolcų išperoms labiau patinka
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių