Socialdemokratai tylomis derasi dėl centro kairės koalicijos išplėtimo ir skaičiuoja trūkstamus mandatus

Sulaukę Prezidento sprendimo naujosios Vyriausybės formavimą perduoti į socialdemokratų rankas, šios partijos atstovai vakar Seime konsultavosi su kitų politinių jėgų atstovais.

Socialdemokratai nepraranda optimizmo, kad iki antradienį vyksiančio balsavimo dėl Z.Balčyčio kandidatūros į premjero postą patvirtinimo jiems pavyks suburti daugiau nei 71 Seimo nario palaikomą daugumą.

Liberalcentristai luktelėjo

Vakar prie Seime socialdemokratų suburto centro kairės bloko prisijungė Liberalų ir Centro sąjungos frakcija, vienijanti aštuonis parlamentarus. Taigi prie socialdemokratų, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos frakcijos prisijungus liberalcentristams, centro kairės blokas išsiplėtė iki 53 Seimo narių.

Liberalcentristai derybas su centro kairės bloku pradėjo dar praėjusią savaitę, tačiau šios savaitės viduryje sulaukė ir konservatorių pasiūlymo prisijungti prie Proveržio bloko bei pradėjo blaškytis tarp dviejų Seimo polių. Vis dėlto Artūro Zuoko vadovaujamos partijos frakcija nusprendė nepulti nė į vieną pusę ir gudragalviškai luktelėti, kol Prezidentas Valdas Adamkus pasirinks, kam - konservatoriams ar socialdemokratams - suteikti teisę formuoti Vyriausybę.

“Šiuo susitarimu keturios frakcijos įsipareigojo, įtraukus į Vyriausybės programą, per artimiausius 4 mėnesius kartu priimti sprendimus, leidžiančius įgyvendinti 4 Liberalų ir Centro sąjungos siūlomas nuostatas: gyventojų pajamų mokestį sumažinti iki 20 proc., įteisinti tiesioginius merų rinkimus, peržiūrėti apskričių funkcijas, perduodant savivaldybėms žemės nuosavybės ir žemėtvarkos klausimus bei užbaigiant nuosavybės teisių atkūrimą, žymiai padidinti daugiabučių namų atnaujinimui skiriamą valstybės paramą”, - rašoma vakar pasirašytame keturių frakcijų susitarime.

Postai nerūpi?

Iš socialdemokratų ir liberalcentristų komentarų po susitarimo pasirašymo galima susidaryti įspūdį, jog partijos dar nėra sutarusios, kaip bus įgyvendintos įvairių koalicijos partnerių keliamos sąlygos ir programinės nuostatos.

Paklaustas, ar liberalcentristus tenkina toks aptakus kalbėjimas apie pasirašyto susitarimo įsipareigojimus, liberalcentristų frakcijos seniūnas Algis Čaplikas teigė, jog dėl konkrečių darbų ir jų įgyvendinimo terminų su partneriais dar bus deramasi. Liberalcentristai anksčiau yra pareiškę neketiną siekti postų.

Vakar socialdemokratai pakartojo kiek anksčiau išsakytas prognozes, jog iki pirmadienio popietės, po intensyvių derybų, kurios vyks ir savaitgalį, jiems turėtų pavykti užsitikrinti 73-75 Seimo narių daugumą.

“Šiandien toliau vyko konsultacijos su įvairių frakcijų atstovais. Žiūrėsime, kaip klostysis neoficialūs susitikimai savaitgalį ir pirmadienį bandysime apibendrinti”, - vakar “Kauno dienai” sakė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.

Socialdemokratai ketina arba jau konsultuojasi dėl bendro darbo ir su Darbo partijos bei liberaldemokratų atstovais. Vakar J.Olekas patvirtino, kad centro kairės atstovai bendrauja “absoliučiai su visais”.

Pasirengę net rinkimams

J.Olekas sakė, kad prognozės apie daugumos suformavimą Seime po centro kairės bloko vėliava iki pirmadienio popietės yra “ne optimizmas, o realizmas”. Tačiau, pasak socialdemokrato, derybos anaiptol nevyksta lengvai.

“Mes matome pakankamai sunkumų ir mūsų galimų partnerių skirtingus požiūrius, kartais pageidavimus ar sąlygas, kurios yra labai prieštaringos. Tačiau mes kalbamės su visais”, - sakė J.Olekas.

“Mes taip pat esame pasirengę net ir priešlaikiniams rinkimams, kurie mums, kaip politinei partijai, atrodo būtų sėkmingi, bet nematome, kad taip pat galvotų daugiau mūsų kolegų, todėl manome, kad galime surasti išeitį, kaip dirbti ir dabartinės sudėties Seime”, - tikino socialdemokratų frakcijos seniūnas. Vakar Pilietinės demokratijos partijos lyderis, Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas pareiškė, kad koalicijos partneriais, kurie prisijungtų prie centro kairės bloko, norėtų matyti Liberalų sąjūdžio ir Naujosios sąjungos atstovus.

“Manau, būtų naudingiausia Lietuvai, jei į socialdemokratų formuojamą koaliciją įeitų Liberalų sąjūdis ir socialliberalai”, - kalbėdamas per radiją vakar sakė V.Muntianas.

Seimo Pirmininkas dar kartą patvirtino, jog vienintelė “pilietininkų” keliama sąlyga koalicijai - joje neturi būti Darbo partijos. Tačiau, jo nuomone, ši nuostata neturėtų tapti kliūtimi atskirų Darbo partijos narių bendradarbiavimui su daugumą formuojančiu bloku.

Pasiūlymas nesudomino

Jei socialliberalai ir Liberalų sąjūdis sutiktų jungtis prie centro kairės koalicijos, ji turėtų 75 balsus, tačiau šios Proveržio blokui priklausančios partijos pas kairiuosius nesiveržia.

“Mes dėkingi už pasitikėjimą, bet net nesvarstome galimybės dalyvauti koalicijoje, nemanome, kad ši koalicija yra pajėgi į gerąją pusę pakeisti Lietuvos socialinį ir ekonominį gyvenimą”, - vakar sakė Liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius.

Naujoji sąjunga vakar išplatino pranešimą, kad frakcijos nariai “su šiuo V.Muntiano siūlymu” bus supažindinti pirmadienį.

“Žinome šia idėją, tačiau dar nebuvo progos jos apsvarstyti. Šiandien tikrai negaliu duoti atsakymo, nes negaliu nuspręsti vienas už visą frakciją ar partiją. Bet kokiu atveju mums bus labai svarbu valstybiniai, programiniai dalykai, o ne tik tai, kad jungtis prie kokios nors koalicijos”, - sakė socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas.

Tuo tarpu socialliberalė Nijolė Steiblienė vakar pareiškė, kad Seimo Pirmininkas V.Muntianas, viliodamas į centro kairės koaliciją socialliberalus bei liberalus, sprendžia “pilietininkų” tapatybės ir savo išlikimo parlamento vadovo poste problemas.

“Mūsų pozicija lieka tokia pati, kokia buvo prieš savaitę ar prieš mėnesį - mes esame opozicijoje, ir tuo viskas pasakyta”, - teigė N.Steiblienė.

Darbo partija deklaruoja vienybę

Pasklidus gandams, jog socialdemokratai gali į savo gretas persivilioti “darbiečių” ministrus, laikinoji Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė paskubėjo juos paneigti. Šiomis dienomis Seimo užkulisiuose ne kartą pasigirdo kalbų, jog prie socialdemokratų gali prisijungti ūkio ministras Kęstutis Daukšys, vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius ir teisingumo ministras Gintautas Bužinskas. Kartu su jais neva pas socialdemokratus ar į kitas frakcijas gali perbėgti dar ne vienas “darbietis”.

“Šiandien Darbo partija, kaip niekada anksčiau, yra susitelkusi ir vieninga, todėl apie Darbo partijos ministrų ar Seimo narių pasitraukimą negali būti nė kalbos. Tokius samprotavimus vertinčiau kaip tendencingas ir primityvias viešųjų ryšių akcijas, bandant sukelti nepasitikėjimą partijos viduje. Galiu pareikšti, jog tokioms provokacijoms Darbo partijos atstovai Seime ir Vyriausybėje nepasiduos”, - partijos išplatintame pranešime cituojama L.Graužinienė.

Pranešimus, jog “darbiečiai” dairosi į socialdemokratų pusę, neigia ir laikinasis vidaus reikalų ministras G.Furmanavičius. “Bandymai iš išorės skaldyti Darbo partiją, tikintis naujos perbėgėlių, besivaikančių politinių postų, bangos, neduos laukiamų rezultatų. Šiais niekuo neparemtais įsitikinimais neturėtų būti manipuliuojama formuojant visuomenėje klaidingą nuomonę”, - vakar pareiškė G.Furmanavičius.

Anksčiau V.Muntianas buvo prognozavęs, kad nuo Darbo partijos frakcijos turėtų atskilti dar apie penkiolika parlamentarų. Socialdemokratai irgi turi ministrų perviliojimo praktikos - prieš kurį laiką prie socialdemokratų prisijungė buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, socialliberalė Vilija Blinkevičiūtė.