Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?

Ainius ir Gabija jau mėgaujasi ramia popiete parke su dviejų mėnesių pirmagimiu.

„Vaikelis buvo planuotas, tačiau iš pradžių norėjosi susikurti savo gyvenimą ir jau tada, kad būtų šeima. Pajutome, kad jau laikas, yra noras ir leidomės į šią kelionę“, – pasakojo aktorė Gabija Urniežiūtė. 

Vaikeliui tenka skirti nemažai savo laiko, tačiau tėvai tikina atradę papildomos motyvacijos. 

„Juokingiausia tai, kad pradėjai daryti daugiau veiklų, kurias norėjai daryti anksčiau, bet nedarei. Norisi vaikui perduoti kuo daugiau žinių“, – sakė aktorius Ainis Storpirštis.

LNK stop kadras

Tačiau vaiko susilaukti ryžtasi vis mažiau lietuvių. Per tris dešimtmečius naujagimių skaičius per metus krito 20 tūkst. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Po nepriklausomybės atgavimo laikotarpio, gimusiųjų būdavo 57 tūkst., tai 2023 m. turime jau tik 20 tūkst. Galime įsivaizduoti, ką reiškia, kai daugiau nei 2,5 karto yra sumažėjęs gimusiųjų skaičius“, – duomenimis dalijosi sociologė Dovilė Galdauskaitė. 

Šiemet, tikėtina, 20 tūkst. ribos net nepasieksime. Lietuva Europoje rikiuojasi tarp šalių, kur vaikų gimsta mažiausiai.  

„Lietuva išgyveno labai reikšmingą emigracijos srautą. Lietuvą paliko didelis skaičius reprodukcinio amžiaus moterų didelis skaičius ir natūralu, kad jau vien dėl tokių matematinių aplinkybių gimstamumas yra kuklesnis“, – aiškino Šiaulių banko vyr. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

 I. Gelūno / BNS nuotr. ir LNK stop kadras

Per paskutinius devynerius metus valstybės išlaidos, skiriamos vaiko priežiūrai, padidėjo 85 proc. Vaiko pinigai nuo kitų metų auga 27 proc. ir sieks 122,5 euro. Tačiau net ir dosnios sąlygos vaiko susilaukti nepaskatina.  

„Žmonėms dabar rūpi savirealizacijos reikalai, o šeimos kūrimą atideda ateičiai. Svarbu pažymėti, kad svarbi dedamoji yra mentaliteto klausimas, taip pat geopolitinė situacija nėra palanki“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grupės patarėja Teresa Roščinska. 

Mažėjantis gimstamumas – ne tik Lietuvos problema. Sociologų teigimu, daugiau dėmesio skiriama individualiems poreikiams užtikrinti.  

„Jei anksčiau kalbėdavome apie tai, kad reikia balansuoti šeimos ir profesinį gyvenimą, dabar jau pastatome asmenį į pagrindinę vietą“, – akcentavo sociologė. 

Jei anksčiau kalbėdavome apie tai, kad reikia balansuoti šeimos ir profesinį gyvenimą, dabar jau pastatome asmenį į pagrindinę vietą.

Į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą siūloma socialdemokratė Inga Ruginienė sako, jog svarbu didinti paslaugų prieinamumą.  

„Tėveliai pasisako dėl darželių trūkumo – kur vaikas eis į darželį, ar bus privatus, ar valstybinis, ar užteks finansų, kaip bus su sveikatos priežiūros sistema – ar bus lengva patekti pas gydytoją, kaip bus toliau su švietimo sistema – ar tos pertvarkos ir reformos iš tikrųjų veiks, kad galėtų ugdyti vaiką“, – teigė I. Ruginienė.

Valdančioji koalicija jau numatė priemones, kurios galėtų paskatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų.

„Lygių galimybių sudarymas visiems tai yra tokios pagrindinės kryptys ir nuoseklus, spartesnis vaiko pinigų didinimas, nes būtent vaiko pinigai ir padarė tai, kad vaikų skurdas sumažėjo gana sparčiai mūsų šalyje lyginant su kitomis Europos šalimis“, – pabrėžė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis.

Anot ekspertų, mažo gimstamumo pasekmes jausime vis labiau – iššūkių kils šalies ekonomikai.

LNK stop kadras

„Reikės rūpintis, kad mūsų ekonomika būtų palanki, pritrauktų užsienio investicijas, kurtų daugiau aukštesnės pridėtinės vertės paslaugų ir produktų, būtų daugiau įvaldytos technologijos“, – sakė Šiaulių banko vyr. ekonomistė.

Šiemet pirmą kartą nuo 1960-ųjų gimusių kūdikių skaičius Europoje sumažėjo iki mažiau nei 4 mln.