Ne visi gandrai išskrido žiemoti: kam teks rūpintis pasilikusiais paukščiais?

Vienas gandras – Klaipėdos rajono Kalnuvėnų kaimo įžymybė. Po pievas varlindėmas, arčiau naminių paukščių glausdamasis, čia gyvena jau ketvirtus metus. Vietiniai praminė gandrą Chuliganu.

„Jis visur vaikšto, katinus muša, šunis plaka. Vienu žodžiu, yra kaimo chuliganas“, „jeigu jis eis pro šalį, geriau arti neikit. Jis labai skaudžiai kanda“, – kalbėjo vietiniai.

Žmonės pasakojo, kad Chuliganas buvo sužalotas, ilgai gydomas. Paskui bandė gerintis gandrų kompanijai, bet šie jį atstūmė, tad dabar su kitais gandrais Chuliganas nedraugauja. Todėl gandru tenka rūpintis kaimui.

„Praeitą žiemą kaimynė priėmė į tvartą, davė maisto. O šiemet, nežinau, kaip čia bus“, – šnekėjo vietinė gyventoja.

O kitas gandras, vardu Goša, jau mėnesį gyvena prieglaudoje tarp šunų ir kačių, nors pastarosios jam labiau patinka. Su katėmis įprato net kartu iš vieno indo ėsti. Nusilpusį ir sužeistą gandrą gyvūnų globėjai rado netoli kelio.

Stop kadras.

„Buvo nusilpęs, stovėjo. Pagavom. Jam kažkas su sparnu yra. Jis šiandien pirmą kartą ant voljero užskrido. Aš nežinau, jeigu išdrįs, tai išskris, o jeigu ne, tai gyvens pas mus. Čia niekas neskriaudžia, maitiname jį“, – pasakojo prieglaudos darbuotojas Aleksandras Sosunovas.

Dabar Goša sustiprėjo, tad galėtų ir palikti prieglaudą.

„Jis šitiek daug valgo. Žmonės vis ateina, maitina šuniukus ir kačiukus, o jis vis stengiasi irgi gauti – ir skaniukų, ir maisto. Galvojame, kad jam kažkiek svorio kontrolės reikėtų“, – juokavo prieglaudos atstovė Elina Kurauskienė.

Žmonės vis ateina, maitina šuniukus ir kačiukus, o jis vis stengiasi irgi gauti – ir skaniukų, ir maisto. Galvojame, kad jam kažkiek svorio kontrolės reikėtų.

Ši prieglauda šiemet jau glaudė apie dešimt gandrų. Visi sužaloti ir silpni.

„Vienas visą žiemą žiemojo, paskui pavasarį ėmė ir išskrido, prisišliejo prie kažkokio būrio, susirado draugų. Labai džiaugiamės, kad jam pavyko pražiemojus pas mus toliau grįžti į savo natūralią terpę“, – sakė E. Kurauskienė.

Nemažai gandrų teko gelbėti ir Vakarų Lietuvos gyvūnų globos centro darbuotojams, ypač dėl audringų orų.

„Nulaužtų medžių, apverstų gandralizdžių tikrai buvo daug. Netgi teko važiuoti į tokius iškvietimus, kada gandralizdis yra virš elektros stulpo, jame teka elektros srovė, o pats gandriukas pakibęs žemyn galva gandralizdyje“, – teigė globos centro administratorė Gintarė Liutkuvienė.

Gyvūnų globėjai sakė sulaukiantys nemažai skambučių apie vis dar neišskridusius gandrus.

„Žmonės skambina ir sako, kad tėvai nebemaitina, nebeatskrenda, nebesugrįžta į lizdus, bet juose dar laukia gandriukai. Tokiems žmonėms pasakysime: truputį kantrybės. Tikrai gandriukas skraidys, jis iššoks iš lizdo, ieškos maisto, varlyčių ir pelyčių tikrai susiras. O ar jie išskris, ar jie susibūriuos – manome, kad turėtų“, – kalbėjo G. Liutkuvienė.

Gyvūnų globėjai sakė, kad gandriukų liko, nes jie vėliau išsirito dėl vėlyvo pavasario.