Mokyklose – nevaldomas sintetinių narkotikų vartojimas: kad nesusektų, naudoja kriptovaliutą

– Ar sutinkate, kad sintetiniai narkotikai – didžiausias blogis?

– Taip. Dabar labai populiaru ir sunku suvaldyti jaunimą, atsekti, ką jie vartoja, nes tai naujas narkotikas, kuris labai paplito tarp jaunimo.

– Kaip jie vartoja šiuos narkotikus?

– Tai į elektronines cigaretes pilamas skystis SMILE. Kai kurie maišo jį net su „Xanax“. Tame skystyje net yra radioaktyviųjų dulkių. Šie narkotikai sukelia sunkių ir didelių padarinių.

– Ar padariniai ilgalaikiai?

– Šis narkotikas per kelerius metus sukelia emocinių, psichikos problemų.

– Vis atsiranda naujų sintetinių narkotikų. Gal yra naujų versijų ir pavadinimų?

– Taip. Dar yra toks „25E-NBOH“. Šis narkotikas prilygsta LSD – haliuciogeninis narkotikas. Jų vis atsirandą naujų, savadarbių, todėl laba sunku suprasti ir sugaudyti, kas vyksta.

– Reikia sugauti žmones, kurie pardavinėja vaikams.

– Be abejo.

– Kaip tai vyksta?

– Tarnybos turėtų galbūt aktyviau atlikti šį darbą, prie mokyklų gaudyti narkotikų prekeivius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar jie ateina į mokyklas, ar patys vaikai atsineša ir parduoda vieni kitiems?

– Būna visokių atvejų. Kai kurie ir mokykloje pardavinėja, tačiau tai rizikinga. Labiau veiksmas vyksta turbūt už mokyklos ribų ir moksleiviai įneša tai į vidų.

– Kaip moksleiviai, paaugliai atsiskaito už narkotikus?

– Įvairiai – grynaisiais arba, jei perka didelius kiekius, kad nesusektų, naudoja kriptovaliutą.

– Viskas vyksta internetu?

– Taip.

Kai kurie ir mokykloje pardavinėja, tačiau tai rizikinga. Labiau veiksmas vyksta turbūt už mokyklos ribų ir moksleiviai įneša tai į vidų.

– Kaip sužinoti suaugusiesiems, kad vaikai gali būti įnikę, susiję ar priklausomi? Ar yra būdų, kaip tai pastebėti?

– Tėvai turėtų kalbėtis su vaiku nekaltinant, nešaukiant. Jei negali susitarti, kviesti kompetentingą specialistą.

– Kaip jūs kalbatės su paaugliais ir žmonėmis, kurie priklausomi nuo narkotikų?

– Daugelis mane priima, kadangi pats anksčiau vartojau narkotikus. Jau septyniolika metų nevartoju. Žinau, ką jie išgyvena, jie manęs nebijo – bandau surasti priėjimą prie jų, nemoralizuoju, nekaltinu. Bandau gauti atgalinį ryšį, kad jis pasitikėtų manimi, o tada mes galime jiems padėti.

– Ar esate optimistas, kad galime suspėti su naujovėmis ir užsiimti prevencija?

– Nepavadinčiau, kad esu optimistas, nes net man labai sunku pasivyti madą – atsiranda savadarbių naujų narkotikų, jie bando įvairiais būdais parduoti, kad būtų sunkiau sugauti, pastebėti vartojančius. Tačiau visada yra šansas padėti žmonėms, jei pripažįsta problemą.

– Ar tam reikia pasiūlymų valstybės lygiu?

– Tai, manau, tikrai padėtų.

– Ko reikėtų?

– Gal tarnybos turėtų daugiau atlikti savo darbą, gal geriau. Reikia, kad aktyviau gaudytų prekeivius. Reikėtų daugiau pinigų skirti švietimui, sukurti užsiėmimų apie narkotikų padarinius.

– Ar tie narkotikai brangūs?

– 10 mg skysčio kainuoja 20 eurų. Jo pakanka savaitei, jei rūkai vienas.