Taip pat ji nurodė esminius iššūkius, su kuriais tenka susidurti gelbėtojams, paaiškino, kas lemia laiko sąnaudas ir apsunkina planavimą.

„Kasdien ir kone kas valandą girdime klausimus – kada? Ar jau greit? Kiek dar liko?

Pamėginsiu sudėlioti esminius iššūkius, lemiančius laiko sąnaudas ir apsunkinančius planavimą.

Aplinkos sąlygos: itin gili, po velėna išplitusi pelkė, sujungta su ežeru, durpių ir smėlio pagrindo nestabilus gruntas. Po įvykio vieta eina aukšto slėgio dujotiekis. Nėra sunkiai technikai tinkamų privažiavimų.

Įvykio aplinkybės: kone 70-ies tonų šarvuotas gelbėjimo tankas, paniręs po kelių metrų dumblo sluoksniu, smingantis gilyn (galimas pelkės gylis bent 15 metrų), neatmestina tikimybė, kad šalia šarvuočio gali būti dumble palaidoti žmonės.

Tad dumblas turi būti šalinamas atsargiai, ne visas technines priemones galima naudoti, jei nenorime sumaitoti kūnų.

Šarvuočio lokacijai ir pozicijai nustatyti ir galimiems žmonių kūnams  aptikti buvo naudojamas daugiaspindulinis echolokatorius, geologų atvežtas sonaras, dabar sprendžiama dėl magnetinių bangų pagrindu veikiančios įrangos, esančios Klaipėdoje. Deja, pelkės dumblas nepasiduoda - matomumas iki keliasdešimties centimetrų, kai reikia minimum 5-ių metrų.

Viskas įvykio vietoje vyksta daug lėčiau negu norėtume. Kariai ir gelbėtojai dirba itin atsargiai – pasirengę bet kokiems scenarijams. Negalime sau leisti, kad būtų padarytos kokios nors klaidos“, – rašė D. Šakalienė.

Pasak jos, jau atlikta daug darbų.

„Padaryta didžiulė darbų apimtis – sumažintas dujų slėgis ir galiausiai dujotiekis išdujintas; įrengtas sunkiai technikai būtinas privažiavimas, faktiškai naujas kelias; pastatyti du pylimai (smėlio, molio ir HESCO smėlio maišų); nukasta velėna; nudrenuotas vanduo ir nukastas dumblo sluoksnis; siurbiamas dumblas; vykdomas nuolatinis darbas vežant, montuojant ir traukiant klimpstančią techniką (pavyzdžiui, 300-ų metrų ilgio pulpotiekio vamzdyno sumontavimas, Watermaster žemsiurbės-voro transportavimas, traukimas įklimpus, remontas vietoje, pontonų montavimas ir t.t.). Taip pat – nuolatinė sąlygų analizė bei planų koregavimas, nuolatinio informacijos ir pasiūlymų srauto atranka ir milžiniškos tarptautinės komandos koordinavimas“, – darbus išvardijo ministrė.

Pasak jos, kariai, pareigūnai ir privačių įmonių darbuotojai dirba nežmonišku tempu.

„Pavyzdžiui, prikabinti prie žemsiurbės pontonus iš abiejų šonų, kad ji neskęstų, užtruko bent kelias papildomas valandas.

Dumblas yra siurbiamas, pirmi du metrai nusiurbti sklandžiau, dabar siurbiama lėčiau ir atsargiau.

Vis dar sunku pasakyti, kada narai galėtų nerti prie šarvuočio. Dar yra didelis kiekis masės, neleidžiančios narams dirbti, nors iš pelkės jau išpumpuota tūkstančiai kubinių metrų dumblo. Siurbiama toliau.

Svarbu suprasti, kad dumblas yra ne vanduo, spaudimas narams yra labai didelis, nėra matomumo, todėl narai jau pasirengė apčiuopomis surasti vietas, už kurių reikės užkabinti techniką traukimui. Laukiama momento, kada jie galės nerti“, – darbų subtilybes aiškino D. Šakalienė.

Ji pranešė, kad šiuo metu įvykio vietoje dirba dvi žemsiurbės, tačiau neatmetama galimybė naudoti dar vieną.

„Man būnant poligone su manimi susisiekė žemės ūkio ministras su siūlymu prisidėti. Visų vieningumas ir susitelkimas suteikia stiprybės ir jėgų.

Esame be galo dėkingi visiems, kurie mintimis yra su gelbėtojais ir šimtais žmonių, kurie, negailėdami savęs, dirba dieną ir naktį. Kaip daug mes iš jų reikalaujame padaryti per labai trumpą laiką, kas normaliomis sąlygomis yra net nerealu. O jie nesiskųsdami, be miego, sušalę, ketvirtą parą pamiršę save dirba tam, kad pasiektume šarvuotį kuo skubiau“, – rašė D. Šakalienė.