„Mes pateiksime savo nuomonę. Aš galvoju, kad tai įmanoma. Yra tam tikros rizikos, kurias mes įvardinsime, ir sprendimų priėmėjai priims sprendimą“, – „Žinių radijui“ sakė R. Kaunas.
BNS rašė, kad galimą perėjimą prie visuotinio šaukimo modelio ketvirtadienį aptars Valstybės gynimo taryba (VGT), o opoziciniai konservatoriai anksčiau šią savaitę pasiūlė šį modelį įvesti nuo 2030 metų.
Pasak R. Kauno, Lietuvoje ir taip artėjama prie visuotinio vaikinų šaukimo palaipsniui didinant šaukiamų jaunuolių apimtis, o taip pat mažėjant galinčių tarnauti asmenų skaičiui.
„Demografija pas mus ne gerėja, o prastėja. Gimstamumas mažėja, jaunų piliečių, kurie turėtų atlikti tarnybą, irgi mažėja, tad natūraliai mes judame prie to visuotinio šaukimo, netgi nesikeliant tokio konkretaus tikslo“, – kalbėjo ministras.
Jis tvirtino iš esmės palaikantis visuotinio šaukimo įvedimą Lietuvoje, bet konkrečių rizikų jam įvesti viešai neįvardijo.
Anot R. Kauno, visuotinis šaukimas stiprina ne tik ginkluotą Lietuvos gynybą, bet ir šviečia visuomenę, kaip elgtis krizių atveju.
„Šitas papildomas efektas yra taip pat ypatingai svarbus, ne tik mokėti šaudyti ir taktikas žinoti“, – teigė politikas.
Šiemet į Lietuvos kariuomenę bus pašaukta daugiau nei 5,3 tūkst. jaunuolių.
Ragina nepriešinti kariuomenės ir vidaus saugumo tarnybų
R. Kaunas paragino nepriešinti kariuomenės ir vidaus saugumo tarnybų, tokių kaip policija ar pasieniečiai.
Reaguodamos į kitų metų valstybės biudžetą, pastarosios prašo daugiau lėšų, bet R. Kaunas sako, kad tai neturėtų vykti krašto apsaugos sistemos sąskaita, net jeigu ji susiduria su iššūkiu laiku panaudoti jai skiriamas lėšas.
Vidaus saugumo statutinėms tarnyboms papildomo finansavimo siekiantys kai kurie politikai ragina atsižvelgti į tai, kad NATO išsikelti tikslai leidžia vadinamajai grynajai gynybai skirti 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o su gynyba susijusiems poreikiams – 1,5 proc. BVP.
„Aš girdžiu tuos norus 1,5 proc. panaudoti, sakykime, dvigubos paskirties arba vidaus saugumo užtikrinimui. Aš juos girdžiu ir suprantu ir pareigūnų poreikį, aš suprantu ir gaisrininkų, ir policininkų, ir pasieniečių reikalavimus, aš juos tikrai suprantu ir girdžiu“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė R. Kaunas.
„Bet jeigu mes tai darysime kariuomenės sąskaita, kuri lygiai taip pat nebuvo finansuojama adekvačiai daugybę metų, o karas yra šalia mūsų... (...) Mes turime atkurti kariuomenės galią, (...) tai tiesiog negalime šiai dienai atiduoti Krašto apsaugos ministerijos sąskaita tų 1,5 procento“, – pridūrė jis.
„Kviesčiau ir politikus nesupriešinti dviejų organizacijų, kurios puikiai bendradarbiauja“, – kalbėjo ministras.
Seimui praėjusią savaitę pristatytame kitų metų valstybės biudžeto projekte statutinių pareigūnų darbo užmokestį numatyta didinti apie 7,5 proc., tam papildomai planuojama skirti 45,3 mln. eurų.
Pareigūnų profsąjungos teigia, kad to nepakanka, o vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas šią savaitę pranešė, kad jo ministerija prašo biudžete viešajam saugumui užtikrinti papildomai skirti 124 mln. eurų.
Valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas sakė, kad trūkstami pareigūnams pinigai galėtų būti skiriami iš gynybos biudžeto.
Gynybai kitąmet planuojama skirti apie 4,8 mlrd. eurų arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Naujausi komentarai