Ministras: karius reikia rengti kariuomenėje, o ne mokyklose

Laidoje „Savaitė“ – interviu su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu.

– Ministre, prieš tapdamas krašto apsaugos ministru, jūs ilgą laiką dirbote užsienio reikalų ministerijoje, todėl, pirmiausia, noriu klausti apie Seimo pirmininko susitikimus su Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriais. Kaip manote, ar dabar yra metas pradėti tokius dialogus?

– Situacija turbūt yra tokia, kad mažai tikėtina, jog įvyktų didelės permainos santykiuose su Rusija. Nepaisant to, kokie – dideli ar maži – dialogai vyksta.

– Ministre, jeigu jums tektų susitikti su Rusijos gynybos ministru, apie ką kalbėtumėte?

– Ne, čia jau kitas klausimas. Vienas dalykas, kai Seimo pirmininkas susitinka su Rusijos ar Baltarusijos ambasadoriumi, kurie čia atstovauja savo šaliai ir čia yra kontaktams palaikyti, kad ir nedideliems, o kitas dalykas – susitikimai ministrų lygyje. Ir ypač, jeigu šnekėtume apie gynybos ministrus, tai tikrai tokių susitikimų nebūtų. Geopolitinė situacija to neleidžia. Ir tikrai geriausias formatas šiuo metu šnekėtis su Rusija yra NATO, per kolektyvinę mūsų gynybos sistemą, kas šiuo metu ir vyksta. Tai yra pats geriausias variantas gynybos srityje, o glaudesni dvišaliai santykiai su Rusija, nemanom, kad yra naudingi.

– Šią savaitę vyko „Sniego susitikimas“, kuriame buvau daug ir buvusių, ir esamų NATO pareigūnų, ir politikos ekspertų. Iš tų susitikimų, kiek jums teko dalyvauti, kokia situacija matyti? Ar ji tikrai labai įtempta ir reikia bijoti, ar galima šiek tiek atsipūsti?

– Na, atsipūsti turbūt nereikia. Ir toliau lieka nežinomas faktorius ir sunkiai prognozuojami veiksmai iš Rusijos pusės. Kas buvo praeitais metais, t. y. blogoji Rusijos praktika Sirijoje, įskaitant ir visus civilinių pareigūnų bombardavimus, rodo, kad sudėtinga prognozuoti šią šalį. Tai yra iššūkis numeris vienas. Visi tą supranta, ir tai lieka. Kitas iššūkis, savaime aišku, yra terorizmas. Toliau yra kiti dalykai: nauja JAV administracija, jos įsivažiavimas, tam tikrų prioritetų modifikavimas, tikiuosi, kad ne strategijos, bet taktikos klausimai, prie ko mes visi, visa Europa, turės prisiderinti. Na, ir aišku, nežinomi ir jautrūs dalykai yra rinkimai Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, derybų pradžia dėl Brexit`o. Mes turime nelabai gerą sumuštinį 2017 m., ir tikrai visi kolektyviai turėsime dirbti. Kalbu ne tik apie Lietuvą, kalbu apie visą Europą ir, galų gale, visą Vakarų pasaulį.

– Sakote, kad buvo kalba apie tai, kokia bus naujosios JAV administracijos strategija, gal taktiniai dalykai keisis. Ar buvo „Sniego susitikime“ nuogąstavimų dėl strategijos pokyčių?

– Buvo tam tikros diskusijos, bet mes turėtume diskutuoti ne apie abejones, o turime sutelkti visas pastangas, kad strateginiai pokyčiai neįvyktų, ir kad JAV bei NATO išliktų lyderiais.

– Ir apie šauktinius šią savaitę buvo užvirusios diskusijos. Išsiskyrė ministro pirmininko ir jūsų nuomonės, nes premjeras sako, kad 2019 m. Lietuvoje jau turi būti visuotinis šaukimas, kariuomenės vadas sako, kad tam reikia pasirengti ir jis datos neįvardija, tuo metu jūs einate dar toliau ir sakote, kad galbūt net ne šita vyriausybė įvedinės visuotinį šaukimą. Tai kuriuo, leiskite paklausti, tikėti?

– Aš sakyčiau, terminai – ar 2020 m., t. y. prieš pat rinkimus, ar šiek tiek vėliau, – priklausys nuo to, kaip mes sugebėsime įvertinti ir pasverti įvairius dalykus. Jeigu būsime pasiruošę, tas sprendimas ir bus priimtas, jeigu ne – visi variantai ir analizės bus paliktos kitai vyriausybei. 2019 m. yra tikrai per ankstyva data.

– Yra diskutuojama dėl datos, bet nėra diskutuojama dėl merginų ir jaunų moterų. Ar jos galėtų būti kviečiamos į karinę tarnybą, nes kol kas mes kalbame tik apie vaikinus?

– Kol kas kalbame apie vaikinus. Bet, aišku, sveikintina, jei merginos ateitų savanorėmis. Tiek į šauktinių vietas, kur ir dabar jų yra, tiek ir į krašto apsaugos savanorių pajėgas. Tad kelias joms atviras ir tikrai yra didelis suinteresuotumas, kad jos irgi būtų.

– Bet kol kas dėl visuotinio karinio šaukimo kalbėti...

– ... ankstoka. Pradėkime nuo vaikinų.

– Tuomet pakalbėkime apie karinio parengimo mokymą bendrojo lavinimo ir aukštosiose mokyklose. Valstiečių žaliųjų lyderis sako, kad tokį dalyką reikia grąžinti. Ką jūs galvojate?

– Pirmiausia, aš galvoju, kad mes turime sustiprinti patriotinį ugdymą. Bet jeigu šnekame apie privalomą mokymą, tikrai jis turėtų būti kitoks negu sovietinių laikų. Tai neturėtų būti automato ardymas, rikiuotės pratybos ir šaudymo normatyvai, reikėtų kalbėti apie laisvesnę formą. Karinis parengimas – ar jis būtų vidurinėje mokykloje, ar aukštojoje – tikrai nebūtų pilnas kario parengimas. Pilnas kario parengimas galimas tik kariuomenėje arba krašto apsaugos sistemoje. Ugdant karius ar tai būtų šauktiniai, ar profesionalai, ar savanoriai Lietuvai netgi esant karui, nereikia patrankų mėsos. Visi, kurie kovoja, turėtų būti adekvačiai parengti, o adekvatumas yra per kariuomenės struktūras, o ne per privalomus paruošimus mokyklose.