KLAIPĖDOS SAVIVALDYBĖJE

Miesto statybos krustelėjo po sąstingio

Dar vienoje buvusioje vaikų poilsio stovykloje bus statomi gyvenamieji namai. Vakar posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės taryba be diskusijų pritarė, kad iš naujo būtų rengiamas žemės sklypo Giruliuose, Palangos g. 13, 15, 17 detalusis planas.

Planuojamas žemės sklypas yra Giruliuose tarp Pamario gatvės ir geležinkelio. Visuomeninės paskirties žemės sklypas Palangos g. 13, 15, 17 yra išnuomotas ilgam laikui sklype esančių pastatų savininkams - bendrovei „Prekybos namai „Mona“, R.Kunstmonui, D.Kunstmonaitei, V. Kunstmonui. Miesto taryba 2000 m. lapkričio 30 d. patvirtino sklypo detalųjį planą. Tačiau neseniai savivaldybės architektai gavo sklypo nuomininkų įgalioto atstovo V.Rudakovo prašymą vėl išduoti sąlygas žemės sklypo detaliajam planui rengti. Siekiama išnagrinėti galimybę keisti žemės paskirties naudojimo būdą, sklype numatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Paaiškėjo, kad ankstesnio detaliojo plano sprendiniai nuomininkams yra nepriimtini.

Miesto Bendrajame plane šis žemės sklypas yra pažymėtas kaip vasarviečių (vaikų poilsio stovyklų) teritorija, todėl pagal įstatymą detaliojo plano rengimui turi pritarti savivaldybės taryba.

Valstybinės žemės nuomotoja Klaipėdos apskrities administracija sutinka, kad būtų detaliai planuojamas žemės sklypas Palangos g. 13, 15, 17, su sąlyga, jog sprendiniuose bus atsižvelgta į įstatyme numatytus reikalavimus dėl želdinių išsaugojimo.

Taryba leido pradėti operatyvųjį planavimą, kuriuo bus pakeisti kai kurie Bendrojo plano sprendiniai, o buvusioje visuomeninės paskirties žemėje bus statomi namai.

Iškeldins gyventojus

Pagaliau bus nugriautas gyvenamasis namas Naujojoje Uosto g. 5. Tokio sprendimo šio namo gyventojai, besitikintys pagerinti gyvenimo sąlygas, laukė keletą metų.

Nuspręsta patvirtinti bendrovės „Laivitė“ žemės sklypo Naujojoje Uosto g. 3 detalųjį planą, pritarti sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektui tarp savivaldybės ir įmonės „Laivitė“. Taip pat nustatyta, kad sprendimas įsigalios abiem pusėms pasirašius sutartį dėl infrastruktūros plėtojimo.

Planuojamas bendrovės „Laivitė“ žemės sklypas Naujojoje Uosto g. 3 yra centrinėje miesto dalyje. Detaliojo plano sprendiniais keičiamos sklypo ribos ir žemės sklypo naudojimo būdas – iš komercinio į pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją. Kadangi pastarasis punktas prieštarauja Bendrajam planui, detaliojo plano rengimui turėjo pritarti savivaldybės taryba. Ji tai padarė ankstesniame posėdyje.

Bene svarbiausias savivaldybės pasiekimas šiuo klausimu – jos naudai pasibaigusios derybos su įmone „Laivitė“ dėl gyvenamojo namo Naujojoje Uosto g. 5 nugriovimo. Įmonė įsipareigojo savo lėšomis išpirkti iš šio namo savininkų butus iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir namą nugriauti, išsikėlus paskutiniam buto savininkui. Planavimo organizatorius taip pat įsipareigojo įrengti laikino automobilių stovėjimo aikštelę prie Naujosios Uosto g., taip pat įrengti laikino automobilių stovėjimo vietas prie Naujosios Uosto ir Danės g. sankryžos po to, kai bus rekonstruotas esamas administracinis pastatas. Planuojama įrengti naują pirsą prie 22a, 23 krantinių. Laisva prieiga prie marių išliks.

Patvirtintas ir vienas įdomesnių teritorijos tarp Aukštosios, Daržų, Sukilėlių, Turgaus, Mėsininkų ir Didžiosios Vandens gatvių detalusis planas. Jis buvo rengiamas pustrečių metų ir sukėlė daugybę diskusijų, ypač dėl Vydūno vidurinės mokyklos iškėlimo.

Planuojama teritorija yra senamiestyje. Nauju užstatymu siūloma išlaikyti buvusią istorinę urbanistinę struktūrą, atstatyti neišlikusį užstatymą. Detaliojo plano sprendiniai bus įgyvendinami dviem etapais. Numatyta atkurti neišlikusią Junkerių gatvę ir pėsčiųjų taką šiaurinėje teritorijos dalyje, formuojama 10 naujų komercinės paskirties sklypų. Antrasis planavimo etapas bus realizuojamas tik iškėlus Vydūno mokyklą į kitą vietą.

Centrą reorganizuos

Daug diskusijų sukėlė išvados dėl ankstesnio tarybos sprendimo, kuriuo nuspręsta reorganizuoti biudžetinę įstaigą Klaipėdos miesto buhalterinės apskaitos centrą, pagrįstumo. Rašėme, kad tarybos narys Valdemaras Anužis tvirtino, jog decentralizuota švietimo įstaigų buhalterijos apskaita žymiai padidintų išlaidas. Su tuo nesutiko nei Švietimo skyriaus vedėja Laima Numgaudienė, nei švietimo įstaigų vadovai. Įsiplieskus ginčams, savivaldybės administracija buvo įpareigota atlikti analizę ir pateikti išvadas. Vakar tai padaręs savivaldybės administracijos direktorius Leonas Makūnas patvirtino, kad decentralizuota buhalterijos apskaita per metus kainuotų maždaug 300 tūkst. litų brangiau negu centralizuota. Tačiau, anot jo, skaičiavimai nėra patikimi, nes įvertinti ne visi kaštai. Vis dėlto specialiai sudaryta darbo grupė pasiūlė nekeisti 2003 m. kovo 27 d. sprendimo nuo liepos 1 d. atiduoti finansus tvarkyti savarankiškai kiekvienai švietimo įstaigai. Tarybos narių dauguma nusprendė, kad netikslinga samdyti ekspertus, kurie suskaičiuotų ir palygintų centralizuotos ir decentralizuotos apskaitos būdų racionalumą kaštų ir finansų valdymo prasme.