Demografijos krizė jau atsiliepia ir darželiams – grupėse, išskyrus didžiuosius miestus, vis labiau jaučiamas vaikų mažėjimas.
„Mes tuos vaikus rankiojame įvairiais būdais. Kviečiamės ir jaunesnius, kad užpildytume grupes“, – pasakojo Ikimokyklinių įstaigų asociacijos tarybos pirmininkė Saulė Šerėnienė.
Šiuo metu visuotinis ikimokyklinis ugdymas užtikrinamas vaikams nuo dvejų metų. Tiesa, mažėjant gimstamumui atsiranda siūlymų šią amžiaus ribą ankstinti.
„Matome, kad jau nuo 2023 metų kasmet 8 proc. mažėja gimusių vaikų, o tuo pačiu darželiuose atsiranda vietų“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Vis dėlto daugeliui darželių tai nebūtų naujiena esą apie 80 proc. šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų jau priima jaunesnius nei dvejų metų vaikus.
„Poreikis dabar į darželius yra net jaunesnio amžiaus. Tikrai daug įstaigų priima vaikus net iki metų. Kažkokio stebuklo mes tame nematome“, – neslėpė S. Šerėnienė.
Vienas pagrindinių argumentų, kodėl mažesni vaikai turėtų lankyti darželį esą geresni jų mokymosi pasiekimai ateityje. Be to, tai padėtų tėvams lengviau derinti darbą ir vaikų auginimą.
„Tyrimai rodo, kad jei vaikai kuo anksčiau pradeda ugdymą, tuo anksčiau yra nustatomi jų poreikiai, suteikiama pagalba ir vėliau jų būna geri mokymosi pasiekimai bei socializacija. Kitas momentas – šeimos politika. Sudarome sąlygas anksčiau išeiti į darbo rinką ir realizuoti savo profesinius, ekonominius interesus“, – aiškino J. Petkevičius.
Situacija didžiuosiuose miestuose ir regionuose skiriasi. Didmiesčiuose gyventojų ir darželių poreikis auga, o regionuose dėl mažėjančio gimstamumo vietų atsilaisvina sparčiau. Ankstesnis vaikų priėmimas galėtų padėti užpildyti tuštėjančias grupes.
„Kalbant apie ankstyvąjį amžių, vis dėlto poreikis išlieka pačių mažiausių. Turime grupes ir priimame vaikus iki vienerių metų jau nuo 2015 metų. Kol kas džiaugiamės, kad tas poreikis išlieka“, – pasakojo Šiaulių lopšelio-darželio „Dvi lapės“ direktorė Eglė Ivanauskaitė-Rimšė.
Pasak specialistų, pusantrų ir dvejų metų vaikų poreikiai nėra labai skirtingi. Kur kas svarbiau užtikrinti kokybišką ugdymą ir pakankamą dėmesį kiekvienam mažyliui.
Nors pagal higienos normas lopšelio grupėse gali būti iki 15 vaikų, mažesnės grupės leidžia pedagogams daugiau dėmesio skirti kiekvienam ugdytiniui.
„Mes galime jiems daugiau skirti to personalinio dėmesio. Kai jie ateina į didesnes lopšelio grupes, jau gali būti ir penkiolika vaikučių. Žinome, kad tų ir rankyčių neužteks, ir to dėmesio tiek neužteks“, – sakė E. Ivanauskaitė-Rimšė.
Vis dėlto ankstyvas ugdymas darželiuose turi ir privalumų, ir trūkumų. Specialistai pabrėžė, kad kiekvieno vaiko raida bei pasirengimas lankyti ugdymo įstaigą yra individualūs.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Vieniems tai yra per anksti, kitiems tai yra laiku. Tai yra labai svarbi institucinė pagalba, kuri leidžia laiku diagnozuoti, jei reikalinga švietimo pagalba, laiku ateiti į pagalbą šeimai“, – tikino S. Šerėnienė.
Be to, skiriasi ir mažylių adaptacijos laikotarpis. Vieni prie naujos aplinkos bei nepažįstamų suaugusiųjų pripranta greičiau, o kitiems prireikia daugiau laiko.
„Manau, kad priklauso ir nuo paties vaiko. Dabar, kiek pastebėjome, vaikučiai atėjo truputį didesni nei metų amžiaus, tad turbūt tas savarankiškumas didesnis paties vaikučio“, – pasakojo ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Gedžiuvienė.
Darželiuose, kuriuose priimami patys mažiausi vaikai, turi būti pritaikyta ir infrastruktūra. Tokiose grupėse reikalingi vežimėliai, vystymo stalai prausyklose bei rūbinėse, specialūs baldai ir saugūs žaislai.
„Lovytės pritaikytos vaikučiams, kad jie neiškristų pietų miegelio metu. Taip pat turime maitinimo kėdutes. Stengiamės, kad visi žaisliukai būtų saugūs ir skatintų vaikus saugiai judėti, ropoti, lipti“, – tvirtino E. Ivanauskaitė-Rimšė.
Tiesa, priimant vis jaunesnius vaikus, darželiams reikėtų ne tik tinkamų patalpų, bet ir papildomų darbuotojų.
„Mažinant vaikų amžių reikia daugiau pedagogų, nes vaikai yra iki dvejų metų, tad reikalingi vienoje grupėje du pedagogai ir dar mokinio padėjėjas“, – teigė J. Petkevičius.
Šiuo metu dalis darželių verčiasi turėdami mažiau darbuotojų. Pasak specialistų, darbas su mažais vaikais reikalauja nemažai fizinių jėgų, todėl papildoma pagalba būtų itin naudinga.
„Didžioji dalis lopšelio auklėtojų turi bėdų su nugaros sistemos problemomis, nes reikia pasilenkti, pakelti, pamyluoti. Tų rankų visada reikia, tad jei tai būtų du pedagogai vienu metu dirbantys tokioje grupėje, būtų idealu. Šiandien turime vieną padėjėją ir pedagogą“, – kalbėjo S. Šerėnienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar šiemet ketina įvertinti, kiek šalies darželiuose yra laisvų vietų. Be to, ar pakaktų pedagogų ankstinant visuotinį ugdymą. Taip pat reikės įvertinti ir finansines galimybes.
Šiuo metu darželius lanko 96 proc. vaikų. Preliminariais skaičiavimais, pradėjus visuotinį ugdymą nuo pusantrų metų, artimiausiu metu šalies darželiuose papildomai reikėtų apie 10 tūkst. vietų.
Naujausi komentarai