Lyčių lygybės specialistai ragina vertinti pandemijos padarinius vyrams ir moterims

„2019 metų EIGE lyčių lygybės indeksas išryškino stulbinantį faktą: Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri nuo 2005 metų nepadarė jokios pažangos lyčių lygybės srityje“, – pranešime teigia EIGE direktorė Carlien Scheele.

„Norint sustabdyti lyčių nelygybės augimą po COVID-19, mums reikia lyderių, kurie įsipareigotų taisyti esamą situaciją, ir, žinoma, daugiau moterų prie sprendimų priėmimo stalo“, – sako ji.

Pasak EIGE, vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių lyčių nelygybę Lietuvoje, yra netolygus pasiskirstymas prižiūrint artimuosius.

Prieš pandemiją 41 proc. Lietuvos moterų ir 24 proc. vyrų kasdien prižiūrėjo vaikus, vyresnio amžiaus žmones ar žmones su negalia.

„Tokia nevienoda asmenų priežiūros našta daro didelę įtaką moterų įsitraukimui į darbo rinką“, – teigiama pranešime.

Smurtas šeimoje yra nuolatinė problema, tačiau karantinas šią problemą pagilino. Moterys, gyvenančios su smurtaujančiais partneriais, buvo priverstos kartu praleisti kur kas daugiau laiko.

Pasak lyčių lygybės ekspertų, turėdamos derinti artimųjų priežiūrą ir karjerą, moterys dažniau renkasi laikiną, ne pilno etato ar nestabilų darbą, gauti mažesnį atlygį bei prastesnes socialines garantijas.

EIGE taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog moterys dominuoja tuose sektoriuose, kuriuose dėl pandemijos teko mažinti darbuotojų skaičių ar juos išleisti į prastovas, todėl kuriant pagalbos priemones, ragina nepamiršti šių nelygybės aspektų ir įvertinti skirtingą krizės poveikį vyrams ir moterims, įvertinant statistinius duomenis pagal lytį.

„Tai leistų sprendimus priimantiems asmenims suprojektuoti išmokas, subsidijas ir kitas ekonomikos atsigavimą skatinančias priemones teisingas abiem lytims“, – teigia institutas.

Taip pat atkreipiamas dėmesys į smurto artimoje aplinkoje augimą karantino laikotarpiu: ši problema matoma tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje.

„Smurtas šeimoje yra nuolatinė problema, tačiau karantinas šią problemą pagilino. Moterys, gyvenančios su smurtaujančiais partneriais, buvo priverstos kartu praleisti kur kas daugiau laiko. Joms taip pat tapo sudėtingiau gauti socialinę ir institucinę pagalbą“, – sako Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.

Ji atkreipia dėmesį, jog ši krizė kartu su karantinu nesibaigia, nes nerimą kelia tiek galima antroji koronaviruso banga, tiek recesija bei finansinis nesaugumas, galintys dar labiau apsunkinti moterų sprendimą palikti smurtinius santykius.