LRT atsisakė siūlymo, kad jo negalėtų vertinti Etikos komisija

Apie tai pirmadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį pranešė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Jos prašymu Kultūros komitetas per pavasario Seimo sesiją žada peržiūrėti naujos redakcijos LRT įstatyme numatytą LRT etikos kontrolieriaus institutą ir visą žiniasklaidos savireguliacijos sistemą.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, jog atsiimti ankstesnį siūlymą, kad nacionalinio transliuotojo negalėtų svarstyti Visuomenės informavimo etikos komisija, nusprendė suprasdama būtinybę kuo skubiau perkelti Europos Sąjungos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas.

„Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojo naujos redakcijos LRT įstatymas. Jame numatytas papildomas reguliavimas, kuris netaikomas kitiems transliuotojams, taigi, prašome įstatymo leidėjo šią situaciją išspręsti“, – sakė ji.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad naujajame LRT įstatyme numatyta LRT etikos kontrolieriaus pareigybė. Jis turėtų prižiūrėti, kaip nacionalinio transliuotojo žurnalistai laikosi etikos reikalavimų.

Pasak LRT vadovės, tai yra tos pačios funkcijos, kurias LRT žurnalistų atžvilgiu vykdo Visuomenės informavimo etikos komisija.

„Taigi, būtina spręsti šį LRT adresu taikomą dvigubą imperatyvų reguliavimą“, – tvirtino ji.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad LRT nereikalauja sau jokioišskirtinumo.

„LRT turi pasitvirtinusi savo dar griežtesnį etikos kodeksą ir realiai veikiančią vidinę etikos komisiją. LRT be Visuomenės informavimo etikos komisijos dar prižiūrės etikos kontrolierius, LRTK, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, taip pat tam tikrais atžvilgiais tokios institucijos kaip Valstybės kontrolė ir STT ir panašiai“, – teigė ji.

Taigi, būtina spręsti šį LRT adresu taikomą dvigubą imperatyvų reguliavimą.

Nacionalinio transliuotojo direktorė pabrėžė, kad Visuomenės informavimo etikos komisiją sudaro vien Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariai, o LRT jai nepriklauso.

„Taigi, dabar įstatyme numatytas paradoksalus reguliavimas, turintis interesų konflikto požymių. LRT padarytus žurnalistų menamus etikos pažeidimus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima su visuomeniniu transliuotoju konkuruojančių, LRT veiklą ir finansavimą nuolat kvestionuojančių, skundą Europos Komisijai dėl LRT finansavimo teikusių viešosios informacijos rengėjų atstovai“, – kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula pirmadienį per Kultūros komiteto posėdį sakė, kad LRT niekada nesikreipė dėl narystės Visuomenės informavimo etikos asociacijoje.

„LRT pasiūlymai buvo kiek netikėti Lietuvos žiniasklaidos atstovams, džiugu, kad jie yra atsiimami. Manome, kad tais pasiūlymais būtų sudarytos išskirtinės sąlygos vieninteliam Lietuvoje transliuotojui, ir ne tik transliuotojui, nes LRT valdo visų rūšių žiniasklaidos priemones. Esminis dalykas, matyt, yra tas, kad vidinė papildoma savikontrolė etikos klausimais neturėtų būti tapatinama su išorine“, – teigė jis.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pritarė išsamiai diskusijai apie žiniasklaidos savireguliacijos modelį.

„Tokia diskusija reikalinga, nes praėjo jau bemaž penkeri metai, kai iš žurnalistų ir leidėjų savireguliacijos šita savireguliacija 2015 metais tapo visuomenės informavimo etikos ne tik asociacija ir komisija, bet ir gerokai plačiau bent jau teisiškai teoriškai apimančiu reguliavimu. Nors realybė parodė, kad, deja, per sudėtinga būtų visuomenės informavimo etiką taip plačiai nagrinėti, kaip dabar užsimota buvo“, – sakė jis.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas ragino į darbo grupę įtraukti ne tik Visuomenės informavimo asociacijos narius, bet visus žiniasklaidos bendruomenės atstovus.

„Atsitiko taip, kad ir naujienų agentūros nėra atstovaujamos daugeliu klausimu. (...) Todėl labai tikiuosi, kad bus įtraukti ir tie kolegos, kurie nepriklauso asociacijai“, – teigė D. Radzevičius.

Diskusijai dėl etikos savireguliacijos modelio peržiūrėjimo pritarė ir Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė.

„Etikos klausimai darosi vis svarbesni. Kad iškilo šita problema su galbūt perkūnijomis ir žaibais, rodo, jog pribrendome rimtai diskusijai, kuri, reikia tikėtis, iki pavasario sesijos turėtų prasidėt“, – tvirtino ji.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis žadėjo tokią diskusiją pradėti pavasarį.

„Mes tą klausimą toliau diskutuosime, bus ir darbo grupė sudaryta. Įstatymas reglamentuoja ir Visuomenės informavimo etikos komisijos sudarymo principus. Čia jau įstatymo leidėjo teisė ir pareiga koreguoti“, – sakė jis.

Pernai gruodį Seimo Kultūros komitetas, svarstydamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, susijusias su ES direktyvos perkėlimu, į projektą įrašė LRT inicijuotą siūlymą dėl išlygos, kad LRT nevertintų Visuomenės informavimo etikos komisija.

Dėl to gruodžio pabaigoje Seimas atmetė visas įstatymo pataisas ir grąžino Kultūros komitetui jas svarstyti iš naujo.

Šias pataisas kritikavo Visuomenės informavimo etikos asociacija, Prezidentūros atstovai.