Lietuvos vežėjai įspėja: prekės vėluos ir brangs

Plačiau apie tai Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas. 

– Neramumai Europoje, ką matote, ką stebite? 

– Sakykime taip, kad paskutinius pusę metų suaktyvėjęs nenormalus režimas, gal taip galima įvardyti, kelių transporte ir apskritai Europos Sąjungos transporte įnešė tam tikrų neramumų vežėjų ar kitų transporto šakų veikloje. Atitinkamai tai lemia ir mūsų tam tikrus veiksmus, tam tikrą pasikeitimą savo operacijose ar planavime. Vakarų Europoje suaktyvėja dalykai, kas paskutiniu metu darėsi Prancūzijoje, įnešė tam tikrų korekcijų, kur atitinkamai ir bandome reaguoti. 

– Dabar turime protestus jau ne vieną mėnesį Lenkijoje. Situacija ten kiek kitokia, ūkininkai blokuoja ne tik greitkelius ir nebūtinai protestuoja dėl tų pačių priežasčių, dėl ko protestuoja Vakarų ūkininkai, ten taip pat daug neramumų yra ir dėl ukrainietiškų grūdų. Ūkininkai planuoja penktadienį ir mūsų pasienio punktą blokuoti. Ką jūs žinote apie tai, kam ruošiatės? 

– Turime kontaktus, dirbame kartu ir su Lenkijos pusės verslu. Su vežėjų asociacijomis, kuriomis bendradarbiaujame ir bandome įvertinti informaciją, kurią jie turi. Suprasti priežastis, kodėl tam tikrų veiksmų imsis galbūt lenkų ūkininkai, nes iki galo nėra priimtas sprendimas, kad taip tikrai bus, kaip žinome. Jie yra gavę leidimus vykdyti tas akcijas, tačiau, ar fiziškai užims visus kelius, vedančius iš Lietuvos į Lenkiją, ar iš Lenkijos į Lietuvą, dar nėra aišku. Nors, kelių dienų žiniomis, berods pirmadienį, matėme tam tikrą judėjimą Suvalkų regione. Pasiruošimas yra tas, kad įmonės žiūri, stebi, kas, kur vyksta, kokie judėjimai, kokie galimi kelių uždarymai ir atitinkamai keičia savo visas logistines grandines dalis ir judėjimus. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kaip tai galėtų atrodyti, ką ūkininkai konkrečiai nori sužinoti iš vežėjų? Kiek žinau, jie ne tik bandys blokuoti, bet taip pat nori ir patikrinti vežėjus ar ten nėra ukrainietiškų grūdų. 

– Čia ir yra visa, sakykime, problemos esmė. Mes, kaip atskiras verslas, visiškai nesusijęs su ūkininkais, bandome juos suprasti, kodėl jie nori kažką daryti, bet tam turi būti tam tikros priežastys. Kiek žinome iš statistinės informacijos, į Lietuva atvežama labai maža dalis ukrainietiškų grūdų, o kiek jos paliekama ir eksportuojama atgal į Europos Sąjungą, išvis nėra statistikos. Galbūt Lietuvos muitinė ir turi, bet jeigu ir yra kažkokia dalis, ji yra tokia maža, kuri, netikime, kad padarytų kažkokį poveikį grūdų Europos vidaus rinkai, kad dėl to reikėtų imtis tokių priemonių ir stabdyti šiuo atveju daugiausia Lietuvos vežėjus, bet ir kitų šalių vežėjus. Realiai blokuoti, imtis Europos Sąjungos kontrolės laisvo prekių ir paslaugų judėjimo. Tai yra viena problema, bet iš to yra daug sekančių kitų problemų su kuriomis galima susidurti.

Visų pirma, kas bus, jeigu vairuotojai nesustos ir neatidarys, nerodys, ką veža, nes tokių pareigų niekam nėra nustatyta. Yra atskiros kontrolės institucijos, kurios gali tą daryti. Kas bus su kroviniais, kurie yra temperatūriniai, kur vežami vaistai, maistas, gėlės ar kiti dalykai. Tai yra problema, kur matome, kad turi būti intervencija tiek iš Lenkijos valstybės institucijų, tiek iš Lietuvos, kad užtikrintų laisvą prekių ir paslaugų judėjimą. Su tuo susidurs tiek Lietuvos, Latvijos, Estijos pramonė. Visi vilkikai, kiek vyksta prekyba, nesutilps į atsarginius kelius, apvažiuoti per kažkokius keliukus, aplink Suvalkų koridorių didelės galimybės nėra. Čia turi būti intervencija iš specialių institucijų, nes ekonominės problemos gali greitai pavirsti ir į saugumo problemas. 

– Kaip ir sakėte, pirmiausia problemos jums, paskui pramonei, o tada ir klientai pajaučia prekių lentynose. Apie kokią žalą galime kalbėti, jeigu įvyktų protestas? 

– Dėl žalos, dabar nepasakysime tų skaičių. Bet galima, sakykime, „primesti“, kad apvažiavimas gali būti 200-300 kilometrų, jeigu bus apvažiuojama, jeigu bus uždaryti tie keliai. Jeigu logistika susidėlios taip, kad bus važiuojama per jūros kelius, tarkime, Rygą, Švediją, Daniją, aplenkiant Baltijos regioną, galima įsivaizduoti, kad pabrangimas vien pervežimo gali kainuoti 500-600 Eur brangiau negu yra dabar rinkoje nustatyta kaina. Čia yra ekonominė perspektyva tokia, kur gali vartotojas pajusti, bet mes labiau akcentuojame į saugumo klausimą ir logistinės grandinės saugumo klausimą ir apskritai jos blokavimą. Kitas dalykas, yra vairuotojai, ką jie darys, ką turėtų daryti? Jie turi laukti, sustoti, nevažiuoti, kas bus su jais. Čia irgi matome problemą, kur kol kas niekas negali atsakyti, kaip bus su žmonėmis. Duok, Dieve, kad neįvyktų tos problemos, ką matėme Prancūzijoje, ko labai nenorime tikėtis. Kaip ir sakėte, lenkai protestuoja ne dėl to, dėl ko protestavo prancūzai, bet, kaip sakant, niekas nėra nuo to apsaugotas.