Lietuvos kariuomenės vadas: NATO batalionui užtektų ryžto veikti (interviu)

Interviu BNS generolas sakė neturintis abejonių, kad krizės ar konflikto atveju Vokietijos vadovaujamas dalinys būtų pasirengęs veikti, nepaisant esamų teisinių apribojimų.

„Mano galva, užtektų ryžto ir valios jį panaudoti. Tai garantuoja jų kariniai vadai ir net neleidžia suabejoti“, – sakė kariuomenės vadas.

Pasak V. Rupšio, dėl Rusijos kaimynystės kariai susiduria su papildomais iššūkiais, bet Lietuvos ir sąjungininkų kontržvalgyba aktyviai veikia, siekdama užkirsti kelią galimoms provokacijoms.

Generolo teigimu, Vokietijos investicijos į karinę infrastruktūrą rodo, kad jie pasiryžę čia likti ilgam.

Interviu generolas taip pat informavo, kad NATO viduje dar tęsiasi derybos dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos plano – kai kurie politiniai klausimai lieka neišspręsti.

– Kaip NATO bataliono dislokavimas pakeitė Lietuvos saugumo situaciją?

– Strategine prasme NATO pademonstravo vienybę, parodė, kad turi priemonių ir valios imtis konkrečių žingsnių atgrasyti potencialų priešininką.

Operacine taktine prasme priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse taip pat turi didelę vertę – tai rimta kovinė galia, papildanti Lietuvos pajėgas, ir potencialus priešininkas turi tai vertinti.

– Kaip keitėsi pajėgumai per trejus metus ir kokie lūkesčiai dėl ateities?

– Vokietija, kaip vadovaujanti mūsų batalionui valstybė, entuziastingai ėmėsi dislokuoti pajėgas, nors infrastruktūra, mokomoji bazė ir nebuvo visiškai pasirengta juos priimti.

Gyvenamosios ir treniruočių sąlygos, sąveika su mūsų kariniais vienetais labai pagerėjo. Mums tai unikali galimybė išmokti vadovauti mechanizuotam sunkiajam vienetui ir dirbti kartu su juo.

– Aukšti Lietuvos pareigūnai yra prašę NATO sąjungininkų atsiųsti oro gynybos priemonių tarptautiniam batalionui saugoti. Kaip keičiasi bataliono apginklavimas, ko siekiama ateityje?

– Tai yra mechanizuota kovinė grupė. Tai reiškia, kad joje yra šarvuotos kovinės mašinos, tankai, netiesioginės ugnies priemonės – haubicos, inžinerinės, taktinės žvalgybos priemonės. Esant reikalui pratyboms jie gali bet kada Lietuvoje dislokuoti inžinerines, minavimo – išminavimo priemones. Dar daugiau – papildomus pajėgumus vokiečių sausumos pajėgumų vadovybė atsiunčia ir mūsų pageidavimu, jeigu to pratybose reikia Lietuvos kariuomenės vienetams.

Oro gynybos planai ir vizija yra platesnis klausimas NATO kontekste. Žinoma, kad mes šį klausimą keliame. Trumpo nuotolio oro gynyba tokio lygio vienetui užtikrinama, vidutinio nuotolio oro gynyba rūpinamės įsigydami sistemą NASAMS. Aukštesnio lygmens oro gynyba yra atskiras klausimas. Bet jeigu bataliono koviniam rengimui, treniruotėms, planų užtikrinimui yra poreikis, parama iš oro taip pat yra numatyta.

Tai yra mechanizuota kovinė grupė. Tai reiškia, kad joje yra šarvuotos kovinės mašinos, tankai, netiesioginės ugnies priemonės – haubicos, inžinerinės, taktinės žvalgybos priemonės.

– Kartais keliami klausimai dėl Vokietijos griežtų vadinamųjų veiksmų pradžios taisyklių (angl. rules of engagement, ROE). Ką atsakytumėte abejojantiesiems, ar krizės, konflikto atveju vokiečių kariai galėtų iššauti?

– Taip, ROE truputį įtakos turi nacionalinis lygis. Batalionams Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje vadovaujančių valstybių ROE yra šiek tiek kitokios.

Vis dėlto svarbiausia, kad strateginis tikslas pasiektas – NATO pademonstravo ir mūsų visuomenėms, ir potencialiam agresoriui, kad veikia ir yra įgali.

Kalbant apie taktinį operacinį lygį, jeigu kartais tektų pajėgumus panaudoti koviniuose veiksmuose, jie tikrai būtų panaudojami pagal paskirtį. Mūsų eFP (angl. enhanced forward presence, priešakinės kovinės pajėgos – BNS), mano galva, užtektų ryžto ir valios jį panaudoti. Tai garantuoja jų kariniai vadai ir net neleidžia suabejoti.

Mažo intensyvumo operacijose ROE smulkmenas galima atidžiai sekti, tikrinti, kaip buvo jų laikomasi. Mūsų eFP paskirtis yra atgrasymas ir, jeigu reikia, gynyba. Lietuvos, kaip vienos iš NATO valstybių, gynybos atveju tai nebūtų žemo intensyvumo operacija. Visi vienetai veiktų pagal vado sumanymą ir sprendimus. Jie turi ginkluotę, personalą, techniką, amuniciją – jos yra tiek, kad kovinė grupė galėtų kariauti.

– Ar Rusijos tarnybos rengia provokacijų prieš bataliono karius?

– Fiksuota informacinių atakų atvejų. Mes konkrečiai neįvardijame, kad jas vykdė Rusija, bet galima kelti prielaidų.

Mūsų ir valstybių, dalyvaujančių batalione, kontržvalgybinės institucijos aktyviai dirba – sekame ir esame pasirengę užkardyti, jei tokie veiksmai būtų.

– Ar dėl Rusijos kaimynystės bataliono kariams taikomi griežtesni reikalavimai dėl ryšio priemonių naudojimo, bendravimo su aplinkiniais, pa lyginti su kitomis dislokavimo vietomis?

– Taip, yra. Vienetai instruktuojami, duodami nurodymai, kaip elgtis – vis dėlto čia yra užsienio valstybė, tuo pačiu NATO buferinė valstybė. Kiekviena valstybė savaip instruktuoja, kaip elgtis. Iš pradžių buvo labai griežtos taisyklės, tarkim, olandų, dėl mobiliųjų telefonų naudojimo, išėjimo iš teritorijos. Dabar yra truputį švelniau, kariai adaptavosi prie mūsų sąlygų.

Savaitgaliais, švenčių dienomis kariai gali išvykti už teritorijos ribų, organizuotai arba neorganizuotai vykti į lankytinas vietas ar leisti laisvalaikį kavinėse, kino teatruose, sporto renginiuose. Mano galva, jie neturi jokių ypatingų iššūkių leidžiant laisvalaikį. Žinoma, visur yra sava specifika, ir pradžioje reikėjo adaptuotis prie Jonavos gyvenimo, kultūrinių skirtumų. Juk prisimename, kad buvo problemų ir dislokavus pirmąją oro policijos misiją Šiauliuose.

Dabar visi prisitaikė, įvyko patirties pasidalijimas formaliai ir neformaliai, nematau jokių didesnių problemų.

– Kiek laiko batalionas bus Lietuvoje, ar jis keisis?

– Jis gali didėti arba mažėti, priklausomai nuo karinio rengimo užduočių. Jeigu pasikeistų saugumo situacija, valstybės yra lanksčios dėl vienetų atsiuntimo, o mes, kaip priimančioji šalis, esame lankstūs užtikrinti sąlygas.

Artimoje perspektyvoje neturėtų būti didelio padidėjimo. Sumažėjimo – tikrai ne, nes mūsų kovinio renginio tvarkaraščiai yra intensyvūs.

Kiek jie čia bus dislokuoti, priklausys nuo politinio sprendimo NATO. Vokietija deklaruoja, kad čia bus tiek, kiek reikės. Kalbant betarpiškai, jie mato prasmę būti čia, nes treniruotės Lietuvoje kuria didžiulę pridedamąją vertę.

Be to, matome, kad bataliono kovinės grupės infrastruktūrai vystyti Lietuvoje 2017 – 2018 metais Vokietijos gynybos ministerija, mūsų žiniomis, jau yra išleidusi per 62 mln. eurų. Už juos Rukloje vystytos karių apgyvendinimo patalpos, štabo karių darbo patalpų projektai, laikina logistinė paramos aikštelė, sandėliai bei karių gerbūvio objektai, o Pabradėje įrengta stovykla 500 karių.

Artimiausiems porai metų, kaip buvome informuoti, bus ir toliau skiriamos milijoninės lėšos Vokietijos investicijoms Lietuvoje, skirtos karinei infrastruktūrai gerinti bei plėtoti. Diskutuojama, kad jos galėtų būti panaudotos stambiems infrastruktūros objektams, pavyzdžiui, sandėliams, kareivinėms ar nuolatinei logistinės paramos aikštelei, ar panašiai.

– Paskutinis klausimas, tiesiogiai nesusijęs su batalionu. Kokia šiuo metu  situacija dėl Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos plano atnaujinimo? Buvo pranešimų, kad po pritarimo NATO vadovų susitikime Londone planai vėl grįžo peržiūrai į Karinį komitetą.

– Ne tik dėl Baltijos šalių gynybos planų atnaujinimo, bet bendrai dėl NATO visų gynybos planų atnaujinimo dirba nemažai darbo grupių. Toliau vyksta derinimai, koordinavimai su visomis šalimis narėmis, nes tie planai susieti vienas su kitu, ypatingai pajėgumų, kuriuos gali generuoti NATO valstybės, prasme.

Darbas vyksta, pastarajame NATO komitete užtikrinta, kad greitu laiku turėtų būti sprendimai. Kariniai sprendimai praktiškai visi yra padaryti, likę daugiau politiniai klausimai. Nepaisant Londono susitikimo sprendimo, kai buvo pasakyta, jog klausimai suderinti, dar truputį reikia pašlifuoti tarp politikų.

– Ačiū už interviu.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota 2017 metų vasarį, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione. Panašūs daliniai dislokuoti Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių.