„Tam, kad įvyktų puolimas prieš Lietuvą, turi egzistuoti dvi sąlygos – pirma, prie Lietuvos sienų turi būti išdėstytos priešo pajėgos, antra, turi būti žinomas ketinimas jas panaudoti. Šiuo metu kariuomenės žvalgyba stebi Rusijos veiksmus Ukrainoje ir požymių, kad pajėgumai būtų perdislokuojami arčiau Lietuvos, nėra“, – rašoma kariuomenės feisbuko įraše.

„(Reikia – ELTA) ruoštis. Kariai turi ginkluotis ir treniruotis atlikti savo užduotį, ne kariai – irgi. Kiekvienas mes, nuo dainininko iki moksleivio, atliekame svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime ir jei tą vaidmenį atliekame ir toliau, nepriklausomai nuo to, kad bijome – sukuriame pačią tikriausią visuotinę gynybą, apie kurią dabar taip dažnai kalbama“, – priduria kariuomenė.

Nors pripažįstama, kad Rusijos politika kelia realią grėsmę Lietuvos saugumui, kariuomenės atstovai tvirtina, jog kitaip niekuomet ir nebuvo.

„Vienareikšmiškai kelia, tačiau pagarbiai primename, kad niekuomet kitaip ir nebuvo. Rusijos keliama grėsmė Lietuvai yra konstanta nuo maždaug XV amžiaus, kuomet įvyko pirmasis LDK ir Maskvos karas, su kuria tiesiog turime išmokti gyventi“, – nurodoma institucijos įraše.

„Įsitikinimai tampa tikrove. Arba, apvertus, mums tikrovė paprastai yra mūsų pačių susikurti įsitikinimai. Tai – garsi strateginės komunikacijos citata ir sena kaip pasaulis tiesa, kad meistriškiausiai laimėtas karas yra tas, kurio net nereikėjo kariauti, o tik priversti priešininką bijoti ir priimti baimės padiktuotus sprendimus“, – teigia kariuomenė.

Bijoti yra normalu

Kariuomenės atstovų teigimu, gyventojų jaučiama baimė yra pagrįsta ir suprantama, tačiau ji neturėtų tapti priimamus sprendimus nulemiančiu veiksniu.

„Rusija tai daro nuolatos, šiandien aplinkybės ypatingai palankios bauginimą stiprinti. Tai bijoti yra normalu, baimė – sveiko žmogaus požymis, tačiau baimė mums neturi vadovauti“, – rašoma įraše.

„Įkvėpkime oro ir ramiai ruoškimės visuotinei gynybai, tai yra mūsų kelias į taiką. Kai pats sau padedi – ir Dievas padeda. Bet durniui kelio nebeduodam“, – teigia kariuomenė.

ELTA primena, kad į Baltuosius rūmus grįžęs Donaldas Trumpas pradėjo derybas dėl taikos trejus metus nuo karo kenčiančioje Ukrainoje. Pastaruoju metu neabejojama, kad jų metu Rusija gali grįžti prie 2021 m. keltų ultimatumų NATO. Tuo metu Maskva reikalavo, kad Aljansas negalėtų priimti jokių naujų narių ir ragino nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

Todėl D. Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu ir didelis dėmesys Rusijos lūkesčiams kelia nerimą Europos valstybėms.