„Lietuvos geležinkeliai“ gali nebevežti keleivių

Valstybės valdoma bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" neatmeta galimybės atsisakyti nuostolingo keleivių vežimo, jei Vyriausybė neskirs lėšų nuostoliams kompensuoti.

"Kai pamatai, kiek valstybei kainuoja keleivių vežimas, kyla klausimas, ar nėra alternatyvų", – sakė premjeras Andrius Kubilius.

Klausimą dėl keleivių vežimo su susisiekimo ministru ketinama svarstyti šią savaitę.

"Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas sakė, kad jei valstybė neskirs papildomų lėšų, gali tekti atsisakyti vežti keleivius.

"Jei valstybė neskirs lėšų dividendų ar kita forma, tikrai tektų svarstyti klausimą dėl šitos veiklos atsisakymo", – sakė A.Šimėnas.

Tuomet, pasak jo, įmonės darbuotojams šiemet tektų dar labiau mažinti atlyginimus: "Vieninteliai realūs šaltiniai yra mažinti darbo užmokestį. Nuo metų pradžios jis sumažintas 22 proc."

Finansų ministras Algirdas Šemeta teigė nematantis galimybių įmonei toliau, kaip iki šiol, palikti jos valstybei mokamus dividendus.

"Geležinkelių dividendai buvo numatyti valstybės biudžeto pajamose ir manyčiau, kad jie turėtų būti išmokėti taip, kaip buvo suplanuota. Kiekviena valstybės kontroliuojama akcinė bendrovė turi atiduoti pajamas valstybei, tai normalus dalykas", – sakė finansų ministras.

Vertindamas "Lietuvos geležinkelių" argumentus, jog valstybei nekompensuojant keleivių vežimo, šios veiklos gali tekti atsisakyti, A.Šemeta teigė, kad Strateginio planavimo komiteto posėdyje nutarta svarstyti prioritetus keleivių vežimo versle.

"Lietuvos geležinkelių" valdybos pirmininkas, susisiekimo viceministras Arūnas Štaras sakė, jog Strateginio planavimo komitetui pasiūlyta, kaip galima būtų kompensuoti keleivių vežimo nuostolius, tačiau toks siūlymas nebuvo priimtas.

"Iki šiol tokios tvarkos nebuvo, ir šiandien, deja, nebuvo priimtas sprendimas, kad ją reikėtų rengti. "Lietuvos geležinkeliai" iki šiol gyveno nevisiškai tinkamai, nebuvo kompensuojami keleivių vežimo nuostoliai, o mokami dividendai, kurie turėtų priklausyti valstybei. Buvo mokama ne už konkrečius keleivių vežimo nuotolius, bet paliekama kažkokia kita pinigų suma tikintis, kad "Lietuvos geležinkeliai" kaip nors išgyvens", – kalbėjo A.Štaras.

Pasak jo, Strateginiame komitete nuspręsta vertinti, kokių "Lietuvos geležinkelių" siūlomų maršrutų būtų galima atsisakyti.

A.Štaro nuomone, tikimybė, jog "Lietuvos geležinkeliams" ateityje gali iš viso tekti atsisakyti vežti keleivius, yra reali.

"Jeigu įmonės finansiniai rezultatai bus prasti, ji neuždirbs iš kažko kito – tai yra iš krovinių vežimo, tai, matyt, vieną iš svarstytinų variantų teks tokį rinktis", – kalbėjo A.Štaras.

Gegužės viduryje "Lietuvos geležinkelių" ir savivaldybių, kurios dažniausiai valdo autobusų parkus, atstovai svarstė galimybes keisti traukinių maršrutus ir nedubliuoti skirtingų transporto priemonių maršrutų.

Pasak A.Štaro, konkrečių sprendimų galima laukti jau šių metų viduryje.