Kunigas Tadas Švedavičius kaltinamas tuo, kad daugiau nei dvidešimt metų skriaudė vaikus šešiose parapijose. Ir neva niekas to nepastebėjo. Dabar valdžia bandys tokiems atvejams užkirsti kelią – pristatė kovos su pedofilija planą. Vyriausybė jam jau pritarė.
„Šis planas gimė kaip pasekmė smurtinių atvejų, kuriuos turėjome mūsų valstybėje“, – aiškino premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Dabar kiekvienas, kuris dirba su vaikais, privalo turėti QR kodą. Jis įrodo, kad žmogus nėra teistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus. Valdžia ruošiasi QR kodų neišduoti ne tik tiems, kurie jau nuteisti, bet ir tiems, kurie dar tik įtariami tokiais nusikaltimais.
Kiekvienu atveju dėl to spręstų teismas. Tačiau ministrė ir pati pripažįsta, kad tai „didelis diskusinis klausimas“. Nes bus klausiančių, o kaip nekaltumo prezumpcija? Juk žmogus nekaltas, kol teisme neįrodyta priešingai.
„Bet mes čia ant svarstyklių dedame dvi puses: vaiko apsaugą nuo asmens, kuris smurtavo ir galimai padarė nusikaltimą. Tai vertiname, kad vis dėlto vaikai ir aplinka turėtų būti apsaugoti net tada, kai tokie įtarimai pareikšti“, – aiškino teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
O tiems, kurie jaučia lytinį potraukį vaikams, bus teikiama tiek psichologinė, tiek medikamentinė pagalba. Bus garantuojamas anonimiškumas, kad žmonės nebijotų kreiptis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Tai savanorišku pagrindu, ne priverstinis gydymas. Medikamentinis gydymas, slopinantis greičiausiai tokių potraukių atsiradimą“, – pasakojo R. Tamašunienė.
Taip pat numatoma ilginti laisvės atėmimo bausmes. Dabar už tokius nusikaltimus gresia nuo ketverių iki dešimties metų kalėjimo. Buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius gavo septynerius metus. Valdžia žada, kad bausmės bus nuo šešerių iki dvylikos metų.
Neseniai Konstitucinis Teismas įpareigojo suteikti galimybę už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistiems asmenims išeiti į laisvę lygtinai, tai yra anksčiau laiko. Ir šią tvarką žadama griežtinti.
„Nebus tai automatinis lygtinis paleidimas, bet bus individualiai vertinamas kiekvieno asmens elgesio rizikos lygis“, – pabrėžė R. Tamašunienė.
Taip pat daugiau dėmesio žadama skirti tėvų ir vaikų švietimui – kaip atpažinti seksualinį smurtautoją.
„Man atrodo, tai rimtas planas. Aišku, planai dažnai lieka tiktai planais. Savotiškas toks būna, žinot, pamaloninimas susijaudinusios visuomenės. Tačiau jei bent dalis šitų punktų būtų įvykdyti, aš manau, mes tikrai pasistūmėtume į priekį“, – svarstė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Visgi susidaro dviprasmiška situacija – Lenkų rinkimų akcijos narė pristato kovos su pedofilija planą, tačiau jos partiečiai Vilniaus rajono taryboje niekaip nesutinka pakeisti Vatikano nubausto kardinolo Gulbinovičiaus vardu pavadintų gatvių pavadinimų. Nors čia – ne Baudžiamojo kodekso pakeitimai, o viso labo pora lentelių.
„Tarybos nariai turi savo sprendimus, bet aš jau esu pasisakiusi, kad tą klausimą reikia išspręsti“, – sakė R. Tamašunienė.
Paklausta, į kurią pusę šį klausimą reikėtų išspręsti, ministrė atsakė: „Į tą pusę, kad neliktų.“
Pedofilų registras į Vyriausybės planą neįtrauktas, nes registro klausimas jau svarstomas Seime. Premjeras sako, kad toks registras turi atsirasti, ir papasakoja, kas nutiko Jonavoje.
„Net ir mano gimtajame mieste realus atvejis: tėvai pastebėjo asmenį, kuris kelis kartus sėdi ir stebi vaikus vaikų žaidimų aikštelėje. Paskui pasirodo, kad jis yra teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Tai gal ir pravartu tėvams, turint įtarimą, pasižiūrėti, kas jų aplinkoje“, – pasakojo M. Sinkevičius.
Už pedofilų registrą kiek anksčiau pasisakė ir prezidentas.
„Pati idėja svarstytina. Manau, kad viešumas sumažintų riziką, kad tokie dalykai kartotųsi ateityje“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Žadama, kad Vyriausybės kovos su pedofilija planas bus įgyvendintas per ateinančius dvejus metus.
Naujausi komentarai