Šia proga 12 valandą Nacionalinės emancipacijos dienos bendruomenės atstovės tradiciškai tars žodį iš Signatarų namų Laisvės balkono, Vilniuje, 14 valandą Signatarų namų Štralio salėje vyks konferencija „IstoriJOS istorija“, kurioje bus diskutuojama apie moterų galimybes veikti literatūros lauke XIX ir XX a. pirmoje pusėje, XX a. pradžios moteris fotografes ir feministines perspektyvas šiandienos teatre. 18 val. ten pat vyks poezijos ir prozos skaitymai „Po balkonu“.

„Su kolegėmis Nacionalinę emancipacijos dieną pradėjome kaip programinį siekį 21 a. laisvą Lietuvą kurti lygiateisiškumo pagrindais, kur moters balsas yra ne tik girdimas, bet ir steigiantis naują diskursą. Nors mūsų užsibrėžtas tikslas pasiektas, vasario 17-oji oficialiai įteisinta, svarbu nuolat reflektuoti šį procesą – to siekiame pratęsdamos Emancipacijos dienos minėjimo tradiciją“, – teigia viena iš Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatorių, menotyrininkė dr. Laima Kreivytė

Emancipacijos dienos ištakos – 1918-ieji. Nors moterys tuo laiku aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, į Lietuvos Tarybą, 1918 metų vasario 16-ąją pasirašiusią Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, nė viena jų nebuvo įtraukta. Kitą dieną, vasario 17-ąją, Kaune įvyko moterų protesto mitingas, kuriame jos reikalavo laikytis duotų pažadų ir įtraukti jas į Lietuvos Tarybos veiklą.

2018 m., minint šimtąsias mitingo Kaune metines, paskelbta Vasario 17-osios deklaracija, kvietusi siekti lyčių lygybės visose gyvenimo srityse. Nacionalinės emancipacijos dienos judėjimo dalyvės deklaraciją planavo perskaityti iš Signatarų namų balkono, bet, negavus leidimo, ji paskelbta iš šalia esančio viešbučio balkono.

Šiandien Emancipacijos diena minima siekiant tiek sugrąžinti moteris į Lietuvos istorinius pasakojimus, tiek paspartinti pokyčius šiandienos lyčių lygybės procesuose.

Seimas Nacionalinę emancipacijos dieną į Atmintinų dienų įstatymą įtraukė 2023 m.