Lietuva žiniasklaidos laisvės indekse liko 28-oji

RSF nurodo, kad 2020-aisiais Lietuvoje „išaugo įtampa tarp žurnalistų ir Vyriausybės“, dėmesio sulaukė teismo procesas žurnalistams reikalaujant Vyriausybės pasitarimo įrašo.

„Aukščiausiasis teismas nutarė, kad Lietuvos Vyriausybė pažeidė tiek žurnalistų teises, tiek visuomenės teisę žinoti. Tai sukūrė svarbų precedentą, suteikiantį žurnalistams teisę prieiti prie visos neįslaptintos informacijos. Tačiau valstybės įstaigos vis dar linksta atsisakyti pateikti informaciją žurnalistams“, – sakoma už žiniasklaidos laisvę kovojančios organizacijos ataskaitoje.

„Reporteriai be sienų“ taip pat kritikuoja Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pernai liepą priimtą sprendimą drausti Lietuvoje transliuoti Rusijos televizijos tinklo RT programas dėl ryšių su Europos Sąjungos „juodajame“ sąraše esančiu Kremliaus propagandos skleidėju Dmitrijumi Kiseliovu.

„Nors šie draudimai nepaveikė Lietuvos žiniasklaidos, jie ištrynė ribas tarp užsienio politikos ir žiniasklaidos reguliavimo“, – sakoma pranešime.

Taip pat pastebima, kad Vyriausybė skyrė finansinę paramą žiniasklaidos priemonėms dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, „tačiau ji nebuvo paskirstyta teisingai ir skaidriai“.

Aukščiausiasis teismas nutarė, kad Lietuvos Vyriausybė pažeidė tiek žurnalistų teises, tiek visuomenės teisę žinoti.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog kai kurios ligoninės, savivaldybių tarybos, teismai ir kitos valstybinės institucijos dėl karantino ribojo žurnalistų prieigą prie informacijos.

Paryžiuje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija kaip ir kasmet tyrime iš viso įvertino 180 šalių.

Paskutinėse indekso vietose yra Eritrėja, Šiaurės Korėja, Turkmėnistanas, Kinija ir Džibutis, o pirmosiose –  Norvegija, Suomija, Švedija, Danija ir Kosta Rika.

Bendrai situacijai skirtoje apžvalgoje organizacija akcentuoja, kad 73 proc. pasaulio šalių pernai visiškai ar iš dalies blokavo žiniasklaidos laisvę ir tai daryta naudojantis pandemija. Tai ypač taikoma Azijos, Artimųjų Rytų ir Europos valstybėms.