IMFS indeksu šalys vertinamos pagal tai, kaip aktyviai jos remia žiniasklaidos laisvę už savo sienų diplomatinėmis priemonėmis, finansavimu ir saugumo užtikrinimu.

Indeksą skelbia nepriklausoma akademikų grupė iš Rytų Anglijos universiteto ir Londono universitetui priklausančios institucijos „City St George’s“.

Lietuva užėmė pirmąją vietą indekse dėl stiprių diplomatinių pastangų skatinti žiniasklaidos laisvę ir vizų programos, remiančios žurnalistus, priverstus bėgti iš savo šalių, įskaitant Baltarusiją ir Rusiją. Estija užėmė ketvirtąją vietą, o Latvija – devintąją iš 30 vertintų šalių.

„Didelis Baltijos valstybių dėmesys žiniasklaidos laisvės rėmimui tarptautiniu mastu greičiausiai atspindi jų politinę istoriją ir didėjantį susirūpinimą dėl dezinformacijos ir propagandos grėsmės“, – teigė ataskaitos autorius, Rytų Anglijos universiteto profesorius Martinas Scottas (Martinas Skotas).

Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio teigimu, Lietuva įvertinta už nuoseklią „užsienio politiką, grindžiamą demokratijos ir žodžio laisvės gynimu“.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ambasadorė Austrijoje Lina Rukštelienė pabrėžė, kad šalis ne tik garsina spaudos laisvės idėją tarptautinėje erdvėje, bet ir realiai padeda spaudimą ar persekiojimą patiriantiems, nuo represinių režimų priverstiems bėgti žurnalistams bei jų šeimoms.

„Žiniasklaidos laisvės stiprinimas – ilgametis Lietuvos užsienio politikos prioritetas. Lietuva aktyviai dalyvauja Žiniasklaidos laisvės koalicijos, Laisvės internete koalicijos ir įvairių tarptautinių žurnalistų saugumo iniciatyvų veikloje. Mūsų šalis skatina atsakingą žiniasklaidą tarptautiniu mastu, taip pat sukūrė palankią ekosistemą žurnalistams, ieškantiems prieglobsčio Lietuvoje, – suteikia būtiną paramą tęsti profesinę veiklą, įskaitant technines, administracines ir akreditacijos priemones“, – sakė ambasadorė.

Švedija užėmė antrąją vietą indekse, daugiausia dėl stiprios finansinės paramos nepriklausomai žurnalistikai užsienyje.

Trečiąją vietą užima Nyderlandai, po jų eina Estija, Prancūzija, Vokietija, Čekija, Kanada ir Latvija.

Tyrimo autoriai gyrė Latviją už tai, kad ji yra vienintelė šalis, kurioje veikia skubi vizų išdavimo sistema pavojuje atsidūrusiems žurnalistams ir kurioje vykdoma iniciatyva, skirta skatinti žiniasklaidos darbuotojų tremtyje apsaugą ir saugumą.

Belgija, Liuksemburgas, JAV ir Jungtinė Karalystė (JK) yra 12–15 vietose, Suomija ir Islandija – 19–20 vietose, Japonija – 28 vietoje, Pietų Korėja ir Slovėnija – 29–30 vietose.

Valstybių diplomatinė parama žiniasklaidos laisvei buvo vertinama analizuojant jų lyderystę, dalyvavimą ir paramą daugiašalėse iniciatyvose. Finansinė parama žiniasklaidos plėtrai buvo vertinama analizuojant nacionalinio finansavimo lygį, finansinius įsipareigojimus ir įnašus į bendrus daugiašalius fondus.

Parama žurnalistų saugumui ir apsaugai buvo vertinama analizuojant saugaus prieglobsčio ir pagalbos programas, kurias šalys pasiūlo pavojuje ar tremtyje atsidūrusiems žurnalistams.

Indekse remiamasi 2024 metų diplomatinių ir saugumo priemonių duomenimis, o finansiniai duomenys dėl vėluojančių ataskaitų pateikiami tik 2023 metų, todėl jame dar neatsispindi 2025-ųjų reikšmingas žiniasklaidos plėtros finansavimo mažinimas, apie kurį paskelbė Jungtinės Valstijos, JK, Vokietija ir Prancūzija.