Lietuvą pirmiausia pasieks nešiojamos raketinės sistemos

„Tam tikri sistemos elementai bus pristatomi 2025 metais. Lietuvos kariuomenė jau turės pajėgumą MANPAD (nešiojamos raketinė sistema – BNS) – stacionaraus oro gynybos elemento pajėgumą. (...) Kol sistema bus pilnai integruota, jie (Lietuvos kariuomenė – BNS) prieš tai turės tam tikrą pajėgumą“, – žurnalistams sakė S. Bandzevičius.

„Net ir integruotoje sistemoje, tas smegenis RBS70, tu gali nuimti. Pavyzdžiui, sugedo transporto priemonė, nusiimi tą (sistemą – BNS), pasistatai trikojį ir turi pajėgumą“, – kalbėjo jis.

Lietuva pasirašė du susitarimus dėl MSHORAD sistemų. Liepą pasirašyta 147 mln. eurų vertės sutartis, šie pajėgumai atvyks 2025–2027 metais, praėjusią savaitę pasirašytas dar 130 mln. eurų vertės susitarimas, šios sistemos bus pradėtos gabenti 2026 metais, galutinai šį pajėgumą Lietuvos kariuomenė turės 2029-aisias.

Pilnai paruošta MSHORAD sistema bus montuojama ant šarvuotųjų visureigių JLTV. Anot S. Bandzevičiaus, visureigiai bus siunčiami į Švediją, kur „Saab“ paruoš juos sistemų montavimui, o dalį sistemos sudarys į Lietuvą anksčiau atvykusios MANPAD sistemos.

„SAAB jau yra montavęs tokią sistemą ant čekų gamintojo mašinos, 2022 metais buvo demonstruota, tas know-how (patirtis – BNS) yra jau“, – sakė įmonės atstovas Lietuvoje.

Pilną sistemą sudaro mobilūs radiolokaciniai vienetai, kurių pagrindas – radarai „Giraffe 1X“ ir mobilūs raketų paleidimo vienetai, kuriuose sumontuota RBS70 NG raketų paleidimo įranga, viskas apjungta į „Saab“ oro gynybos valdymo ir kontrolės sistemą.

Pasak S. Bandzevičiaus, sistema naudos raketas, kurias jau naudoja Lietuvos kariuomenė.

„Lietuvos kariuomenė yra RBS70 sistemos naudotojai, RBS70 NG yra naujos kartos sistema, bet ji pritaikyta naudotis raketomis, kurios buvo pagamintos iki šios sistemos paleidimo, tai tas, kas jau yra Lietuvos kariuomenės arsenale – senesnio modelio „MkII“ raketos, naujausios „Bolide“ raketos, jos gali būti naudojamos tiek su senąja RBS70, tiek su naująja RBS70 NG sistema“, – dėstė atstovas.

Praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerija taip pat pranešė, kad perka trečią NASAMS sistemą už 234 mln. eurų, su Lenkija taip pat ketinama pirkti mobilias artimojo nuotolio oro gynybos sistemas „Piorun“, tam šiemet skirta 10 mln. eurų.