Laivakelio valymas netrukdys nei laivybai Nemunu, nei paukščiams

Gamtosaugininkai teigia, jog salos Nemune ties Birštonu panaikinimas nepakenks ten įsikūrusiems paukščiams.

Didžiausios Lietuvos upės aukštupio dugno valymas pradedamas ten, kur laivyba šiuo metu yra intensyviausia, sako Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.

„Pagal mūsų numatytą planą tvarkyti aukštupį nuo Kauno hidroelektrinės iki pat sienos per 5-6 metus ir pradžia būtent yra Birštone, kur labai intensyviai vyksta laivyba, turbūt labiausiai visoje toje atkarpoje“, – BNS sakė direkcijos generalinis direktorius.

Anot jo, ruošiamasi išvalyti sudėtingiausias laivybai vietas, tarp kurių – ir iš sąnašų susidariusi sala, kelianti pavojų laivų eismui.

„Tvarkomas laivakelis, o ne tik prieplaukos – pačios sudėtingiausios vietos: Birštone per daug metų iš sąnašų buvo susidariusi tokia sala, apie kurią žino visi vietiniai, visi laivavedžiai, ten jau pavojinga vieta praplaukimui, nuo tos vietos bus pradėtas tvarkymas“, – sakė V. Vinokurovas.

Natūraliai susiformavusioje saloje įsikūrė laukiniai paukščiai, tačiau Nemuno kilpų regioninio parko ekologas Renatas Jakaitis sako, kad vagos valymo darbai su parku suderinti, jie sparnuočiams nepakenks – perėjimo metas baigėsi, o paukščių rūšys nepriskiriamos saugomoms.

„Ši vietovė nelaikoma paukščių apsaugai svarbia teritorija, saugomų rūšių ten nebuvo, neturime tokių duomenų. Direkcija derino su mumis šiuos darbus, ji geranoriškai sutiko palaukti, kol baigsis perėjimas ir jaunikliai paaugs, jie jau skraido, pavojaus jokio nėra. Saugomų rūšių paukščiai koncentruojami į kitas salas, jų apsaugai išskirti kiti ruožai parke, ten tokie dalykai būtų neįmanomi, nes nuo seno nustatytos veisimosi vietos, o čia – kita vieta, skirta laivybai“, – BNS sakė ekologas.

Pasak jo, saloje kūrėsi gulbės nebylės ir didžiosios antys. R. Jakaitis sako, kad situacijai nesikeičiant sąnašos kurortą paliktų be laivybos.

„Čia vis dėlto yra vidaus vandenų kelias, o sąnašos kasmet kaupiasi vis labiau, jos gali susikaupti taip, kad kelias bus neeksploatuojamas. Jeigu dar lauksime, kurortas liks be laivybos“, – teigė R. Jakaitis.

Tikimasi, kad išvalius dugną į kurortą galės užsukti dar daugiau laivų, sako Birštono merė Nijolė Dirginčienė.

„Tikimės daugiau ir didesnių laivų, atplaukiančių į Birštoną, gausesnio turistų srauto, naujų investicijų, todėl esame suinteresuoti laivybos Nemune plėtra“, – pranešime teigė N. Dirginčienė.

Nemune ties Birštonu, Vidaus vandens kelių direkcijos skaičiavimais, specialiomis žemsiurbėmis iš upės dugno ketinama išvalyti apie 62 tūkst. kubinių metrų sąnašinio grunto, valymą planuojama baigti iki spalio, po to planuojami tolimesnės atkarpos Alytaus link valymas.

„Vėliau judėsime link Alytaus, pagal labiausiai laivuojamas ir perspektyviausias vietas, per penkis metus paruošti visą aukštupį laivybai“, – sakė direkcijos vadovas V. Vinokurovas.

Pasak jo, vieno kilometro vandens kelio pritaikymas laivybai kainuoja apie 120 tūkst. eurų

„Tai labai abstraktus vidurkis, dėl to, kad vienoje vietoje yra labai daug darbo, kad ir dabar – Birštone tą salą nukasti kainuos daugiau, o, pavyzdžiui, kokio riedulio iškėlimas iš dugno užtrunka trumpiau ir kainuoja mažiau. Palyginimui  – įrengti kilometrą automagistralės kainuoja 5 mln., o geležinkelio – 6 mln. eurų“, – aiškino V. Vinokurovas.