L. Kasčiūnas: kontrmobilumo parkuose atsiras sunkiąją techniką sulaikančios sijos

„Dabar dar poligone testuojamos, kiek jos laiko sunkią techniką. Pats dalyvavau testavime. Jau atradome, kad gali sulaikyti tam tikram laikui. Tai jau technologija atrasta. Dabar eisime, kalbėsime su Susisiekimo ministerija, nes yra šulinukų padarymas, kur reikia suleisti tas sijas“, – po trečiadienį vykusio susitikimo Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo ministras.

Anot L. Kasčiūno, sijos funkcionuotų kartu su vadinamaisiais „drakono dantimis“, jos paruoštos veikimui turėtų būti per kelis mėnesius.

„Tokia nauja, inovatyvi priemonė, paprasta, bet inovatyvi priemonė, kaip pristabdyti priešą. Po to ugnimi jį daužyti, kai jis jau priartėja ir užstringa mūsų fortifikacinėse priemonėse“, – kalbėjo ministras.

Liepos pabaigoje Vyriausybė pritarė dalies kontrmobilumo priemonių įgyvendinimui, tarp jų – parkų steigimui, kliūtims keliuose, medžių ruožams, melioracijos griovių atstatymui, konstrukcijų sprogmenims po tiltais įrengimas.

Planuojama iki kitų metų balandžio 1-osios įrengti kontrmobilumo priemonių parkus Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose, esančiose prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, kontrmobilumo inžinerinėms priemonėms įsigyti šiemet kariuomenei numatyta skirti 8 mln. eurų, kitoms institucijoms – 2,4 mln. eurų.

Kliūtys, anot kariuomenės atstovų, yra veiksmingiausios, kai jos įrengiamos kartu su minomis. Šioms įsigyti bus skiriama daugiausia lėšų, su minomis kontrmobilumo parkams įrengti per dešimtmetį gali reikėti apie 600 mln. eurų.

Rugsėjo pradžioje Panemunės pasienio kontrolės punkte Pagėgiuose įtvirtinimai pastatyti ant Panemunės (Karalienės Luizės) tilto. Gynybiniai įtvirtinimai šį pirmadienį buvo pastatyti ir ant Panemunės–Tilžės aplinkkelio tilto per Nemuną, vedančio į Kaliningrado sritį.

Anot L. Kasčiūno, šiuo metu dalis tiltų yra ruošiami fortivikavimui, kiti parengiami sprogdinimui, jei to prireiktų.

Pasak ministro, bendrame susitikime su šalies vadovu Gitanu Nausėda ir Lietuvos kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru taip pat aptartas artėjantis Valstybės gynybos tarybos (VGT) susitikimas, tolesnė parama Ukrainai, šalies divizijos plėtotė, tankų bataliono kūrimas.

Jis teigė, jog kontrabandos gabenimo meteorologiniais balionais klausimas susitikimo metu nebuvo paliestas.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys yra sakęs, jog jei atsakingos institucijos indikuotų, jog šiuo metu nėra pakankamai priemonių spręsti meteorologinių balionų klausimą ar reikia papildomų politinių sprendimų, jis galėtų būti svarstomas VGT.

L. Kasčiūnas tokią galimybę atmetė. Pasak jo, institucijos yra pajėgios išspręsti šią problemą pačios.

„Mes tikrai pajėgūs tą padaryti, institucijos tą jau daro“, – sakė jis.

Reaguodama į balionų keliamą grėsmę, Vidaus reikalų ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė įstatymų pakeitimus, kuriais Lietuvos sieną oru neteisėtai kertančius oro balionus su kontrabanda numušti galėtų pasieniečiai bei su strateginių objektų apsauga susiję pareigūnai.

L. Kasčiūnas yra sakęs, kad į kovą gali būti pasitelkti pirmojo asmens vaizdo principu veikiantys dronai.