KT: draudimas į Seimą išrinktam politikui pasirinkti mandatą prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas pareiškė, kad į Seimą išrinktas politikas iki priesaikos turi teisę apsispręsti, ar eiti Seimo nario pareigas, ar pasilikti kitą mandatą.

Rinkimų įstatymų nuostatos, pagal kurias į Seimą išrinktas Europos Parlamento, savivaldybės tarybos narys ar meras netenka įgaliojimų, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Kaip pažymėjo nutarimą pristatęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, Konstitucija numato išrinkto Seimo nario teisę apsispręsti, ar įgyti tautos atstovo įgaliojimus duodant priesaiką, ar neprisiekti ir kartu netekti Seimo nario mandato.

Bylą dėl reguliavimo, kad į Seimą išrinktas europarlamentaras ar savivaldybės tarybos narys netenka įgaliojimų, KT nagrinėjo pagal grupės Seimo narių skundą.

Į Seimą išrinktas politikas iki priesaikos turi teisę apsispręsti, ar eiti Seimo nario pareigas, ar pasilikti kitą mandatą.

Įvairioms partijoms priklausantys parlamentarai klausė, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymų nuostatos, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Seimo nario vietą, automatiškai netenka Europos Parlamento nario, savivaldybės tarybos ar savivaldybės tarybos nario-mero mandato.

2015 metų lapkritį Seimas priėmė „valstietės“ Rimos Baškienės pataisas, kad Seimo nariu išrinkus savivaldybės tarybos ar Europos Parlamento narį, taip pat merą, Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų jo įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą. Iki tol į Seimą išrinkti kitas pareigas jau einantys politikai galėjo rinktis, kurį mandatą pasilikti.

Pasak R. Baškienės, jos pataisos užkirsto kelią apgaudinėti rinkėjus. Mat per rinkimus į partijų sąrašus įrašomi asmenys, kurių pareigos nesuderinamas su Seimo nario pareigomis, bet jų buvimas kandidatų sąraše yra naudingas jį iškėlusiai partijai dėl pastarųjų populiarumo. Tai paskatina rinkėjus balsuoti už sąrašą, nors šie kandidatai net nesirengia tapti Seimo nariais.

Tačiau Konstitucinis Teismas teigia, kad „negali būti nustatytas toks rinkimų teisinis reguliavimas, kuris būtų grindžiamas vien prezumpcija, kad rinkimų procesas būtų nesąžiningas, jeigu jame dalyvautų visuomenėje žinomi asmenys, be kita ko, asmenys, einantys pareigas kitoje politinėje atstovaujamojoje institucijoje, pavyzdžiui, Europos Parlamente ar savivaldybės taryboje“.

Pasak KT, taip pat negalima traktuoti, kad tokie asmenys, dalyvaudami rinkimuose į tam tikras politines atstovaujamąsias institucijas, pavyzdžiui, Seimą, savaime yra nesąžiningi ar jų ketinimai eiti atitinkamas renkamas pareigas, be kita ko, įgyti Seimo nario mandatą, nėra rimti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad informacija apie kandidato einamas pareigas „yra vieša ir lengvai prieinama, taigi rinkėjai turi galimybę atsižvelgti į ją, laisvai ir nekontroliuojami susidaryti nuomonę apie kandidatą, be kita ko, jo ketinimų eiti atitinkamas renkamas pareigas rimtumą, ir apsispręsti, ar balsuoti už tokį kandidatą ar kandidatų sąrašą, į kurį jis įrašytas“.