Ši byla nagrinėta pagal Regionų administracinio teismo kreipimąsi, KT prašyta ištirti, ar Vyriausybės 2022-ųjų birželio nutarimas, kuriuo R. Pociui skirtas papeikimas, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir skaidrumo principams.

Anot KT, Vyriausybė privalo laikytis nustatytos tvarkos priimdama visus teisės aktus, net jei šie taikomi tik individualioms situacijoms, konkretiems asmenims, tačiau tik esminiai procedūrų pažeidimai gali tapti priežastimi pripažinti tokį aktą neteisėtu.

Taip pat teismas pabrėžė, kad skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams, Vyriausybė turi vadovautis įstatymais ir atsižvelgti į konkrečios institucijos, šiuo atveju VST, veiklos ir pavaldumo ypatumus.

KT teigimu, Vyriausybės nutarime esanti nuostata, jog buvo atsižvelgta į tarnybinio patikrinimo išvadą ir vidaus reikalų ministro teikimą, reiškia, jog Vyriausybės nariai posėdyje pritarė ministro pateiktai išvadai ir siūlymui skirti papeikimą.

Tai rodo, kad Ministrų kabinetas pripažino tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir jas įvertinęs, priėmė atitinkamą sprendimą.

„Nutarimą pasirašė ministras pirmininkas ir vidaus reikalų ministras, taigi, jį priimant išreikšta tiek ministro, kuriam tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Viešojo saugumo tarnybos vadas, tiek jį į pareigas priėmusios ir įgaliojimus skirti tarnybines nuobaudas turinčios kolegialios institucijos – Vyriausybės – valia už nustatytus tarnybinius nusižengimus skirti šiam pareigūnui tarnybinę nuobaudą“, – teigiama pranešime.

Anot teismo, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo apribota galimybė Vyriausybei visapusiškai išnagrinėti visas reikšmingas nuobaudos skyrimo aplinkybes ir priimti jas atitinkantį sprendimą.

Be to, KT teigimu, Vyriausybės kanceliarija tinkamai įvertino nutarimo projektą ir atsižvelgė į visas Teisės grupės pastabas, todėl papildomas minėtos grupės vertinimas nebuvo būtinas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Vyriausybės posėdžio metu į tvirtinamą darbotvarkę gali būti įtraukta ir naujų klausimų, įstatymai ar reglamentai neriboja premjero teisės juos siūlyti.

Tad KT konstatavo, kad priimant nutarimą iš esmės buvo laikomasi Vyriausybės įstatyme nustatytų Vyriausybės teisės aktų priėmimo procedūrų.

Anot teismo, nebuvo rasta pagrindo teigti, kad priimant nutarimą nesivadovauta atitinkamais įstatymais ir Konstitucijos reikalavimais, tad KT sprendimu – ginčytas nutarimas neprieštarauja Konstitucijai, Vyriausybės įstatymui ir Vidaus tarnybos statutui.

Kaip skelbė BNS, KT Regionų administracinio teismo skundą priėmė nagrinėti dar vasarį.

Pastarasis kreipėsi antrą kartą, nes pirmą kartą, pernai spalį, tokį prašymą KT atmetė, konstatavęs, kad nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių jo poziciją dėl ginčijamo Vyriausybės nutarimo konstitucingumo.

Anot Regionų teismo, abejonė dėl papeikimo atitikties Konstitucijai kilo įvertinus, kad tiek Vidaus reikalų ministerija (VRM), atlikdama tarnybinį tyrimą, tiek Vyriausybė, skirdama tarnybinę nuobaudą R. Pociui, padarė procedūrinių pažeidimų.

Regionų teismo teigimu, minėtos centrinės valdžios institucijos tinkamai neatsižvelgė į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, nusižengimo priežastis ir padarinius, kitas aplinkybes.

Be to, prašymas įtraukti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę buvo pateiktas ne prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, o nagrinėtas skubos tvarka, to nemotyvuojant, nebalsavus ministrams dėl šio klausimo įtraukimo.

R. Pocius Regionų administracinio teismo prašo panaikinti Vyriausybės nutarimą, kuriuo jam skirtas papeikimas.

Teismas šį prašymą anksčiau tenkino, tačiau VRM apskundus sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pernai kovą grąžino bylą iš naujo nagrinėti Regionų teismui.

Kaip skelbė BNS, R. Pocius VST vadovavo nuo 2015-ųjų iki 2022-ųjų spalio, tačiau buvo atleistas prieš tai skyrus papeikimą už tarnybinį nusižengimą, kuris šiuo metu ginčijamas teisme.

Buvusios vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, R. Pocius atleistas po nustatytų tęstinių pažeidimų, kai be priežasties ne kartą atsisakė dalyvauti statutinių tarnybų vadovų pasitarimuose krizės ir nepaprastosios padėties metu, neatsiliepdavo į telefono skambučius, melavo dėl savo darbotvarkės, nebuvo darbe.