Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, kiek gali skirtis rinkėjų skaičius apygardose.

KT pranešė priėmęs nagrinėti tokį 46 Seimo narių grupės prašymą. Konservatoriaus Kęstučio Masiulio inicijuotame kreipimesi prašoma išaiškinti, ar rinkėjų skaičius apygardose gali skirtis iki 40 procentų.

Teismas aiškinsis Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, kad atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus. Toks reglamentavimas įtvirtintas 2002 metais.

„Apygardos suskirstytos 1992 metais ir nuo to laiko nebuvo jokių esminių reformų, nors įvyko didelių demografinių pasikeitimų. Šiuo metu miestų, ypač Vilniaus, rinkimų apygardų rinkėjų skaičius yra gerokai aukštesnis nei vidutinis. Širvintų–Vilniaus 120 proc., Karoliniškių 118 proc., Justiniškių 118 proc., Vilniaus–Trakų 118 proc., Vilniaus–Šalčininkų 117 proc., Naujosios Vilnios 117 proc.“, - tvirtina kreipimosi iniciatorius K.Masiulis.

Parlamentaras pažymi, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras rekomenduoja, jog nuokrypis tarp apygardų rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc. nuo vidurkio.

Vyriausioji rinkimų komisija dar 2013 metais yra parengusi projektą, kaip suvienodinti dėl demografinių priežasčių smarkiai pakitusį rinkėjų skaičių, tačiau sprendimas iki šiol nepriimtas. Esminiai siūlomi pokyčiai susiję su didžiaisiais miestais - Vilniui pasiūlyta pridėti dvi apygardas, tuo metu iš Kauno ir Šiaulių atimti po vieną.

Šiuo metu didžiausia yra sostinės Naujamiesčio apygarda, turinti per 50 tūkst. rinkėjų, mažiausios regionuose turi po 28-29 tūkst. rinkėjų.