KT aiškinsis, kiek galėjo būti mažinami teisėjų atlyginimai

Konstitucinis Teismas ėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymo išaiškinti, ar teisės aktai dėl teisėjų atlyginimo mažinimo neprieštaravo Konstitucijai.

Vilniaus apylinkės teismas ginčija Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimus, kuriais 2009 metais buvo sumažinti teisėjų pareiginių algų koeficientai. Pagal šiuos koeficientus, padauginus iš bazinio dydžio, skaičiuojami teisėjų atlyginimai.

Kaip praneša KT, Vilniaus teismas nurodo, kad įstatymais, kurių atitiktį Konstitucijai jis prašo ištirti, nepagrįstai buvo sumažintas pareiškėjos civilinėje byloje - buvusios teisėjos - atlyginimas.

Vilniaus apylinkės teismas kreipimesi į KT pažymi, kad Teisėjų atlyginimų įstatyme nėra numatyta galimybė teisėjų atlyginimus mažinti keičiant teisėjų atlyginimų koeficientus, o tik nustatytąja tvarka mažinti bazinį dydį. Teismo vertinimu, keičiant minėtus koeficientus nepagrįstai mažinamas teisėjų atlyginimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat pažymi, kad mažinti teisėjų atlyginimus galima tik tada, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, kad juos mažinti galima tik laikinai, todėl, gerėjant valstybės ekonominiams rodikliams, pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį gauti atlyginimą, buvusį iki ekonomikos krizės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teigimu, nors valstybės ekonominiai rodikliai gerėjo, ginčijamu Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu teisėjų pareiginių algų koeficientų sumažinimas buvo pratęstas iki 2012 metų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas savo abejones grindžia Konstitucinio Teismo suformuota oficialiąja konstitucine doktrina, kad teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kad Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines garantijas, kad bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą.