- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
-
Kryžkalnyje pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams
Raseinių rajone, Kryžkalnyje, pirmadienį pradėtas statyti memorialas Lietuvos partizanams.
Simbolinės kapsulės įleidimo į žemę ceremonijoje dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad partizanai parodė pasauliui tikrąjį sovietinio totalitarinio režimo veidą.
Pasak ministro pirmininko, partizanų auka turėtų žmonėms priminti, kad laisvės niekas nedovanoja, ją tenka išsikovoti ir saugoti patiems.
„Čia, beveik Lietuvos centre, Raseinių krašte, ant šios kalvos kitais metais iškilsiantis obeliskas-kalavijas turėtų simbolizuoti mūsų nepalaužiamą pasiryžimą ginti Tautos laisvę, o mūro siena su joje iškaltais didvyrių vardais – amžiną padėką, pagarbą ir meilę Tėvynės gynėjams“, – pranešime cituojamas S. Skvernelis.
„Tai būtų labai prasminga dovana Lietuvos žmonėms atkurtos Nepriklausomybės 30-mečio proga. Iškilsiantis obeliskas bus puikiai matomas iš tolo. Norėtųsi, kad jis kiekvieną pakeleivį masintų stabtelti, pakilti ant kalvos ir apsižvalgius nulenkti galvą pagerbiant šviesų Lietuvos partizanų atminimą“, – sveikinimo kalboje teigė Vyriausybės vadovas.
Ceremonijoje dalyvavo partizanai Juozas Jakavonis-Tigras, Jonas Kadžionis-Bėda, Juozas Mocius-Šviedrys ir Bronius Juospaitis-Direktorius, Algimantas Stankūnas-Antanėlis.
Į simbolinę kapsulę buvo įdėtas partizanų prisiminimų laiškas ateities kartoms ir žemių žiupsneliai, surinkti iš mūšių ir kovų vietų.
Statomą memorialą sudarys lietuviško kalavijo formos 25 metrų aukščio obeliskas ir apie 20 tūkst. partizanų įamžinanti atminimo siena su žuvusių kovotojų vardais bei pavardėmis, išpjautomis Vyčio kryžiaus formos stelose, bei nežinomo partizano kapas.
Obeliskas-kalavijas turėtų būti puikiai matomas vykstantiesiems magistrale Vilnius – Klaipėda.
Atkirsta esamo kalno dalis sukurs atodangą – žuvusiųjų atminimo sieną. Joje bus apie 1,3 tūkst. tamsinto plieno Vyčio kryžių su žuvusių partizanų pavardėmis, kurios tamsiu paros metu iš apačios būtų apšviestos raudonai, tuo būdu sukuriant krauju parašytų pavardžių metaforą.
Šalia atminimo sienos formuojama aikštė, skirta pagerbimo ceremonijoms. Kalavijas padalija atminimo sieną pusiau ir sminga į žemę. Būtent šioje vietoje numatytas nežinomo partizano kapas – granito plokštėse išpjautas juodas Vyčio kryžius su raudonu apvadu tamsiai žalio granito fone.
Į memorialą įsilies jau pernai lapkritį atidengtas memorialas Kęstučio apygardos partizanams – koplyčia su aplink išdėliotomis monolitinėmis betono plokštėmis, ant kurių pritvirtintos lentelės su iškaltais partizanų vardais, pavardėmis bei slapyvardžiais.
Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.
Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.
Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos2
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...