Kritikos sulaukusi policijos reforma Lietuvoje – baigta

Nors ją dar turi įvertinti Vidaus reikalų ministerija, visoje Lietuvoje į bendrus komisariatus jau sujungta kriminalinė ir viešoji policija.

„Visi komisariatai Lietuvoje dirba pagal naują modelį“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.

Policijos vadovybė reformos ėmėsi pernai, sakydama, kad tai padidins visuomenės saugumą, patruliuojančių policininkų skaičių ir gerins pareigūnų darbo sąlygas. Jungiant viešąją ir kriminalinę policiją komisariatuose, atsisakyta nereikalingų pastatų, dalies darbuotojų.

R. Matonis teigė, kad po reformos išaugo gatvėse dirbančių pareigūnų skaičius. Praėjusių metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200 ekipažų, o palaipsniui pereinant prie naujo veiklos modelio pirmąjį šių metų pusmetį vienu metu reaguojančių ekipažų yra daugiau nei 300.

Policijos vadovybė teigia mokanti pareigūnus vykdyti naujas užduotis, geriau juos aprūpinanti reikalinga įranga.

Pasak atstovo spaudai, nuo policijos reformos pradžios atsisakyta 70 pastatų visoje Lietuvoje.

R. Matonis teigė, kad pertvarka leido sutaupyti ir didinti algas pareigūnams. Nuo šių metų liepos pirminės grandies policininkai gauna mažiausiai po 700 eurų, o vidurinės grandies pareigūnai – ne mažiau 850 eurų „į rankas“.

Policija siekia, kad 2020 metais mažiausias pareigūnų darbo užmokestis siektų tūkstantį eurų.

Ten tikrai buvo daug chaoso, daug pareigūnų pasipiktinimo. Manau, kad situacija dabar yra suvaldyta.

Kritikavo ir profsąjungos, ir prezidentė

Policijos reformai itin priešinosi pareigūnų profesinės sąjungos. Pabaigus pertvarką, daugiausiai nerimo joms kelia išaugęs darbo krūvis.

Nacionalinio pareigūnų  profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis pareiškė, kad policijos reforma įvykdyta „kreivomis rankomis“.

„Jie padarė tokį jovalą, kad žmonės dabar dūsta nuo perdėtų, chaotiškų, stichinių darbų“, – BNS sakė jis.

V. Banelis pridūrė, kad reformos metu iš policijos „vienu ar kitu būdu buvo išvaryti pora tūkstančių žmonių“.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos lyderis Vitalijus Jagminas BNS teigė, kad siekdama padaryti pareigūną universalų policijos vadovybė vis tiek turi nustatyti jo darbo prioritetus.

„Vienas pareigūnas vienu metu negali atlikti ikiteisminio tyrimo ir vykdyti administracinės teisenos“, – sakė V. Jagminas.

Policijos departamentas nurodo neturinti duomenų, kiek tiksliai pareigūnų paliko tarnybą dėl pertvarkos. Jo duomenimis, 2015 metais policijos sistemoje dirbo apie 11,4 tūkst. pareigūnų, 2016 metais – beveik 10,7 tūkst. policininkų.

Šiuo metu policijoje dirba 10,6 tūkst. žmonių. Į šį skaičių patenka ir statutiniai pareigūnai, ir karjeros valstybės tarnautojai, ir darbuotojai pagal darbo sutartis.

Šiemet gruodį darbą pradėjęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas buvo pristabdęs policijos pertvarką.

„Ten tikrai buvo daug chaoso, daug pareigūnų pasipiktinimo. (...) Manau, kad situacija dabar yra suvaldyta“, – BNS sakė ministras.

Jis teigė, kad ministerija reformą įvertins šį rudenį.

Po profsąjungų skundų Policijos departamento veiksmus vykdant pertvarką pernai spalį buvo sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.