Krašto apsaugos ir Finansų ministerijos kuria gyventojų paramos gynybai programėlę

Skelbiama, kad programėlės sukūrimas daug lėšų nekainuos. Pasak krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, tai bus padaryta iš vidinių resursų.

„Matyt, jau turbūt iki vasaros pabaigos bus galima tą programėlę pristatyti. Aukojimo galimybė teisiškai yra, viskas sutvarkyta, dabar jau dirbame kaip tai būtų galima greičiau padaryti prieinama visuomenei“, – LRT televizijai sakė L. Kasčiūnas. 

„Galima bus užsistatyti ir periodinius mokėjimus, ir vienkartinius mokėjimus, kad būtų galima tai padaryti paprasčiau kaip kad turi įvairios nevyriausybinės organizacijos, kurios dirba su Ukraina“, – LRT televizijai teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybė birželio pradžioje nepritarė Seimo vicepirmininko „laisviečio“ Vytauto Mitalo ir dar beveik 30 Seimo narių siūlymui leisti šalies gyventojams ir įmonėms savanoriškai remti krašto apsaugą, skiriant mėnesinę ar vienkartinę įmoką

Finansų ministerija tuomet teigė, kad Vyriausybė ketina pati pasiūlyti priemones, leisiančias įmonėms ir gyventojams savanoriškai bei nuolat aukoti gynybai. Be to, anot ministerijos, valstybė neturi paramos gavėjo statuso – būtent jai skirti paramą buvo numatyta parlamentarų parengtose pataisose.

G. Skaistė tuomet sakė, kad kariuomenė jau dabar turi paramos gavėjo statusą, o Finansų ir Krašto apsaugos ministerijos svarsto įkurti specialų interneto puslapį, kuriame bus pateikta informacija apie Seimui ketinamo teikti Gynybos fondo pajamas bei galimybes gyventojams paaukoti krašto apsaugai.

„Padarius paprastus instrumentus, ar tai mobiliąją programėlę, ar prenumeratos principu veikiantį aukojimą, mes tikrai galime turėti daug didesnius skaičius ir įlipti man atrodo į milijonų zoną“, – LRT televizijai sakė V. Mitalas.

Pasak LRT, pernai savanoriškomis sutartimis krašto apsaugai paaukota tik apie 7 tūkst. eurų.

Tuo metu iš 2023 metų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvos kariuomenei buvo skirta 268 tūkst. eurų.

Seimas birželio 20-ąją priėmė gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Seimas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus ir priėmė Gynybos fondo įstatymą.

Gynybos finansavimas didinamas siekiant Lietuvos kariuomenėje greičiau išvystyti diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.