- Jūratė Skėrytė, Margiris Meilutis/ BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Teismų įstatyme numatytos teisėjų neliečiamybės ribos yra platesnės nei numato Konstitucija, todėl jai prieštarauja, pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Anot KT, negali būti sudaryta prielaidų teisėjui išvengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus.
Konstitucinio Teismo teigimu, teisėjų imunitetas nėra savitikslis, jis reikalingas garantuoti teisėjo nepriklausomumą, kad būtų užtikrintas teisingumo vykdymas.
„Teisėjų imunitetas nėra įtvirtintas tam, kad būtų sudarytos prielaidos teisėjui išvengti atsakomybės už nusikalstamas veikas“, – pirmadienį sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.
„Teisėjų imunitetai apskritai turi būti aiškinami siaurinamai, kad jie nebūtų nepagrįstai išskiriami iš visuomenės. Taigi tik tiek, kiek yra Konstitucijoje – kada asmenį būtina patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba laikyti įtariamuoju, yra būtinas Seimo arba prezidento sutikimas tarp Seimo sesijų. Taip pat, kada jį reikia suimti arba kitaip suvaržyti jo laisvę“, – pabrėžė KT pirmininkas.
Anot KT, teisinis imunitetas savo apimtimi yra vienodas teisėjams, KT teisėjams ir Seimo nariams, o Konstitucija garantuoja apsaugą tik nuo priemonių, kuriomis yra suvaržomos asmens laisvės.
Dėl teisėjų imuniteto ribų į KT pernai gruodį kreipėsi Seimas. Parlamentarai taip reagavo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad atliekant kratą pas teisėją ir asmens kratą būtinas Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutikimas, nes krata suvaržo asmens laisvę.
Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė Konstitucija, kuri draudžia be Seimo ar prezidento sutikimo varžyti teisėjų laisvę, ir Teismų įstatymu, kuris detalizuoja draudimą atlikti kratą pas teisėjus.
„Jeigu procesinėmis priemonėmis kaip krata, poėmis ir kitomis yra siekiama viso labo tiktai surinkti įrodymus (...), tai nėra laikoma savaime laisvę varžančia priemone. Joms nereikia nei Seimo, nei prezidento sutikimo. Mes turėtume suprasti, kad jei kiekvienai kratai, asmens poėmiui, automobilio apžiūrai ir panašioms priemonėms reikėtų atskirai Seimo ar prezidento sutikimo, ko gero, apskritai joks tyrimas dažnoje byloje būtų neįmanomas“, – paskelbus nutartį sakė KT pirmininkas D. Žalimas.
Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad „minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 metų lapkričio 25 dienos nutartis nelaikytina teismo precedentu tiek, kiek joje pateiktas šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančia Konstitucijai pripažintos Teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies aiškinimas“.
Kreipimąsi į KT parengę Seimo nariai teigė, kad ribojimai atlikti kratą pas teisėjus turėtų būti vertinami kaip nepagrįsta privilegija, kuri trukdo tirti nusikaltimus.
Bylą dėl teisėjų imuniteto Konstitucinis Teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Teismų įstatymas dabar draudžia be Seimo ar prezidento leidimo įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo automobilyje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pažinojusieji nušautą policininkę: apie konfliktus šeimoje niekada nebuvome girdėję1
Policijos pareigūnės šeimos drama Šalčininkuose sukėlė svarstymus apie psichologinę policininkų sveikatą. ...
-
Pabradės poligone mirė JAV karys9
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje, Švenčionių rajone, trečiadienį mirė Jungtinių Valstijų karys. ...
-
Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?1
Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...
-
Latvijoje – jokių rūkalų iki 20 metų: ar seksime jų pavyzdžiu?2
Latvija nuo kitų metų draus parduoti tabako gaminius, jo pakaitalus, elektroninius rūkymo prietaisus ir jų pildykles jaunesniems nei 20 metų asmenims. Lietuvos specialistai sveikina tokį latvių sprendimą, nes rūkymo mastai jaunuolių gretose iš...
-
Keturios tos pačios lyties poros kreipėsi į EŽTT dėl partnerystės, santuokos įteisinimo14
Keturios poros penktadienį kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, santuokos įteisinimo Lietuvoje. ...
-
Kaunas paminėjo Lietuvos įstojimo į NATO jubiliejų: jau 20 metų kartu9
Prieš 20 metų Lietuva įstojo į stipriausią gynybinį aljansą, tad visoje šalyje penktadienį skamba renginiai, skirti NATO. Kauniečiai tikino, kad būdami NATO šeimos dalimi jaučiasi saugiai ir gali didžiuotis Lietuvos lyderyste. ...
-
Orai: per Velykas gali sušilti ir iki 23 laipsnių1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba šventinį savaitgalį prognozuoja šiltus orus. ...
-
Pradėtas tyrimas dėl Prezidentūros siūlymų, teikiant kandidatus į teisėjus2
Nacionalinės teismų administracijoje (NTA) pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos. ...
-
V. Rupšys: Nyderlandų sprendimas dėl „Patriot“ – pirmas žingsnis į rotacinę oro gynybą
Nyderlandams kelioms savaitėms į Lietuvą atsiunčiant ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“, kariuomenės vadas sako, jog tai – pirmas žingsnis į pernai sutartos rotacinės oro gynybos įgyvendinimą. ...
-
Kodėl jauni žmonės Lietuvoje – laimingiausi pasaulyje?5
Praėjusią savaitę Jungtinių Tautų (JT) paskelbta Pasaulio laimės ataskaita, kaip ir kiekvienais metais, indikuoja apie pasaulio, o kartu ir Lietuvos, progresą laimės link. Bendroje ataskaitoje Lietuva pakilo vienu laipteliu aukštyn, į rekordi&s...