Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovai nesusitarė, kada turėtų būti sprendžiamas šios partijos deleguoto ūkio ministro Dainiaus Kreivio likimas – dar iki šį savaitgalį įvyksiančių savivaldos rinkimų ar jau po jų.

Palikta šiuo klausimu apsispręsti premjerui ir partijos pirmininkui Andriui Kubiliui bei pačiam ministrui. Todėl didesnė tikimybė, kad tik kitą savaitę turėtų būti sprendžiama, ar D.Kreivys liks Vyriausybėje.

Tačiau neatmetama galimybė, kad ministras gali pateikti atsistatydinimo pareiškimą dar šiomis dienomis, iki rinkimų.

Antradienį vakare surengtas TS-LKD vadovybės neformalus pasitarimas, kuriame pasikeista nuomonėmis apie dabartinę susiklosčiusią situaciją, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nepasitikinti ūkio ministru ir paraginusi jį atsistatydinti.

Pats D.Kreivys šiame pasitarime nedalyvavo.

„Nepasakyčiau, kad šiame neformaliame susitikime buvo kažkas sutarta. Tiesiog pasikeista nuomonėmis. Norint priimti sprendimus dėl partijos deleguoto ministro ateities, turi susirinkti formalios struktūros – prezidiumas, taryba“, - portalui sakė TS-LKD frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma.

Jis pripažino, kad nuomonės dėl to, kaip ir kada derėtų svarstyti D.Kreivio klausimą, konservatorių vadovų gretose išsiskiria. „Kaip žinoma, premjeras yra pasakęs, kad nori prie šio klausimo grįžti po savivaldybių tarybų rinkimų. Tuo tarpu Seimo pirmininkė Irena Degutienė jau ir viešai išsakė savo nuomonę, kad D.Kreiviui reikėtų atsižvelgti į Prezidentės poziciją“, - sakė J.Razma.

Paklaustas, kokia yra jo paties, kaip TS-LKD frakcijos Seime nuomonė, J.Razma atsakė: „Esu gal kiek labiau suvaržytas šiuo atveju, nes frakcijos posėdžio, kuriame būčiau išgirdęs jos nuomonę, pastaruoju metu nebuvo. Tokiais atvejais kalbu santūriai. Ir šiuo atveju kalbėjau santūriai“.

Konservatorių frakcijos seniūnas tvirtino negalįs apibendrinti antradienį vakare išgirstų partijos vadovybės narių nuomonių, pakartojęs, kad „tai buvo neformalus susitikimas, neskirtas kokiems nors sprendimams priimti, bet tik nuomonėms išsakyti“.

Seimo nario nuomone, D.Kreivio klausimą turėtų spręsti premjeras ir partijos pirmininkas A.Kubilius bei pats ūkio ministras. „Jo paskyrime ir atleidimo procedūrose formaliai dalyvauja du aukščiausi pareigūnai – Prezidentė ir premjeras. Kaip matome, jųdviejų pozicijos dėl ministro D.Kreivio skiriasi, todėl, matyt, jiems ir derėtų tarpusavyje tartis, kaip šiuo atveju elgtis ir ką reikėtų daryti. O kada tai įvyks, antraeilis klausimas“, - sakė J.Razma, leidęs suprasti, kad remia premjero poziciją, jog ūkio ministro klausimą galima būtų spręsti ir po rinkimų.

Kita vertus, frakcijos seniūnas neneigė, kad D.Kreivys gali pats pateikti atsistatydinimo pareiškimą dar šiomis dienomis, iki savivaldybių rinkimų, įvyksiančių šį sekmadienį. „Bet jo tikrojo nusiteikimo nežinau, nesu su juo pastaruoju metu bendravęs“, - sakė J.Razma.

D.Kreivys yra pareiškęs, kad kol kas neketina atsistatydinti ir yra pasiryžęs dirbti toliau, nors ir nesilaiko posto.

A.Kubilius tvirtino prie ūkio ministro klausimo norįs grįžti kitą savaitę, paaiškėjus savivaldybių tarybų rinkimų rezultatams. Premjeras žadėjo šiuo klausimu tartis su Prezidente, TS-LKD ir valdančiosios koalicijos partneriais.

D.Kreivys įtariamas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, kai savo motinos iš dalies valdomoms įmonėms skyrė milijoninius užsakymus, finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų.

Ūkio ministro veiklą tiria Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Prezidentė pareiškė ministru nepasitikinti ir pareikalavusi jo atsistatydinimo.

Premjeras bando ginti D.Kreivį.