Ketvirtoji emigracijos banga: kas vis dar skatina bėgti iš Lietuvos?

Emigracijos procesus tyrinėjanti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė dalijasi savo įžvalgomis ir pastebėjimais apie 4-ąją emigracijos bangą.

Sieja su euro įvedimu

Nuo Nepriklausomybės pradžios lietuvių emigraciją galima išskirti į keturias bangas, kurios turi tam tikrų požymių. Pasak prof. V.Kumpikaitės-Valiūnienės, pirmoji emigracijos banga prasidėjo netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo, kai prasivėrė Lietuvos sienos.

2015 metais įvedus eurą prasidėjo ketvirtoji emigracijos banga. 2015 metais iš Lietuvos išvyko daugiau nei 40 tūkstančių žmonių, o 2016 metais – net 50 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai daugiau nei šiuo metu gyvena Marijampolėje ar Mažeikiuose.

Antroji – 2004 m. įstojus į Europos sąjungą. Trečiajai bangai įtaką padarė prisijungimas prie Šengeno zonos 2008 metais ir Lietuvą pasiekusi ekonominė krizė bei dėl finansinių paskolų išaugęs nedarbo lygis.

„Labai aktualu ir skaudu, kad 2015 metais įvedus eurą prasidėjo ketvirtoji emigracijos banga. 2015 metais iš Lietuvos išvyko daugiau nei 40 tūkstančių žmonių, o 2016 metais – net 50 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Tai daugiau nei šiuo metu gyvena Marijampolėje ar Mažeikiuose“, – teigia profesorė.

„Paskutiniųjų metų emigracijos srautai beveik prilygsta kritiniams trečiosios bangos emigracijos metams. Ketvirtoji emigracijos banga sietina su kainų augimu įvedus eurą. Nors mėginama tai neigti, visgi statistika ir žmonių patirtis rodo ką kita“.

Nors anksčiau vyrai ir moterys migruodavo panašiai, 2014 metais emigruojančių vyrų skaičius ėmė lenkti moterų skaičių, o 2015 metais tas skirtumas gerokai išaugo.

Tarpdisciplininio KTU tarptautinių migracijos tyrimų klasterio iniciatyva buvo atliktas savarankiškas, nefinansuotas tyrimas apie Lietuvos piliečių emigracijos priežastis. Nuo 2016 m. spalio iš visų keturių bangų emigrantų buvo surinkti 4136 atsakymai. Buvo apklausti 19-65+ metų amžiaus žmonės. Iš jų 811 respondentų paliko Lietuvą 2015 metais ir vėliau.

Svarbiausios emigracijos priežastys

„Daugiau nei 66 proc. ketvirtosios bangos emigrantų įvardino per mažą darbo užmokestį Lietuvoje. Tai svarbiausias veiksnys ir pats didžiausias procentas tarp visų tirtų bangų. Antroje vietoje – produktų ir paslaugų kainos (daugiau nei 42 proc.). Palyginimui, pirmoje bangoje 25 proc., antroje bangoje – 29 proc., trečioje – 35 proc. respondentų įvardino kainų svarbą“, – apklausos rezultatus pateikia mokslininkė.

Pasak profesorės, darbo užmokesčio skirtumai ir pajamų nelygybė, kurią jaučia Lietuvoje gyvenantys žmonės (40 proc. respondentų) bei asmeninės sąlygos (daugiau nei 41 proc.) taip pat įvardinami tarp pagrindinių iš Lietuvos stumiančių veiksnių. „Reiktų atkreipti dėmesį, kad visų šių veiksnių svarba kiekvienoje bangoje vis didėja“, – įsitikinusi mokslininkė.