Kam Kaune „Rail Baltica“ turės daugiausia įtakos?

Laikinosios sostinės ekonomine plėtra besirūpinančios agentūros „Kaunas IN“ atstovas teigia, kad vienas pagrindinių Kauno pranašumų – patogi ir stipriai išvystyta logistinė infrastruktūra, tad projekto „Rail Baltica“ reikšmė miestui – itin didelė.

Spalį Kauno geležinkelio stotyje atvėrus pirmąjį „Rail Baltica“ informacijos centrą pabrėžta – greitaisiais traukiniais pro Kauno tarptautinę stotį kasdien vyks daugiausia Lietuvoje – 11 tūkst. – keleivių.

Naujos taisyklės

„Potencialiems užsienio investuotojams, kitų šalių atstovams, diplomatams „Rail Baltica“ visuomet pristatome kaip artėjantį didelį privalumą, pakeisiantį žaidimo taisykles. Akcentuojame, kad Kaunas bus aktyviausias taškas visame tinkle. Kauno logistinė reikšmė augo ir pastaraisiais metais, tačiau jaučiame, kad tinklo stiprinimas dar labiau sustiprins pozicijas ir sukurs galimybių tolesnei plėtrai“, – teigė A. Veršinskas.

Europinio standarto geležinkelis tarp Lenkijos ir Kauno veikia nuo 2021 m. Vakarų kryptimi juo vežami kroviniai, prireikus gabenama karinė technika. Su pirmąja „Rail Baltica“ vėže miestas tapo toliausiai rytuose ir kartu šiauriausiai rytinėje Baltijos jūros pakrantėje esančiu europinio geležinkelio tašku.

„Rail Baltica“ archyvo nuotr.

Verslo augimas

A. Veršinsko teigimu, Kaunas pritraukė didžiąsias regiono logistikos bendroves, o nutiesus greitojo geležinkelio infrastruktūrą verslo plėtra dar paspartės: pirmiausia, dėl išaugusių logistinių pajėgumų, galiausiai tai atvers galimybių ir kitų industrijų verslams.

„Jau dabar sėkmingai veikia ir plečiasi Palemono intermodalinis terminalas. Kartu su naujai planuojamais projektais – didžiausiu Baltijos šalyse Juragių intermodaliniu terminalu, Kauno oro uosto plėtra ir Kauno upių uostu – augs bendras Kauno intermodalumas ir logistinės galimybės, taigi ir reikšmė. Atsivers daug galimybių industrijoms, siekiančioms ne tik sutaupyti, bet ir būti ekologiškesnėmis“, – vertino A. Veršinskas.

Keliautojų daugėja

Pasak „Kaunas IN“ atstovo, bene laukiamiausia nauda – sutrumpės kelionių laikas.

Atsivers daug galimybių industrijoms, siekiančioms ne tik sutaupyti, bet ir būti ekologiškesnėmis.

„Laukdami greitosios europinės jungties, laukiame ir turizmo plėtros. Taip pat svarbios ir darbuotojų pritraukimo galimybės – sumažėjus kelionių laikui reikšmingai išsiplės geografinė erdvė, iš kurios galime pritraukti darbuotojų. Traukiniai Kaunas–Vilnius jau dabar kiekvieną rytą abiem kryptimis važiuoja užpildyti, matome darbuotojų judėjimą, verslo paslaugų, IT įmonėms kuriant padalinius tiek Kaune, tiek Vilniuje. Tad „Rail Baltica“ dar paspartins miestų suartėjimą“, – kalbėjo A. Veršinskas ir pridūrė, kad kita svarbi ir laukiama kryptis – nuo 4 valandų iki maždaug 1,5 valandos sutrumpėsianti kauniečių kelionė į Rygą.

„Darbuotojams, ypač dirbantiems hibridinio darbo būdu, tai galėtų išplėsti lokacijas, kuriose jie gali dirbti ar gyventi. Tad būtų galima gyventi Panevėžyje ir darbuotis Kaune ar atvirkščiai. Ta zona, kuri dabar apima Jonavą, Kėdainius ar tęsiasi labiau į Marijampolės pusę, Vilnių, išsiplėstų labiau ir į Šiaurės Lietuvą“, – sakė A. Veršinskas.

Greičiau pasiekiami

Spalį atvėrus „Rail Baltica“ informacijos centrą A. Veršinskas dalyvavo diskusijoje „Galimybės Kaunui: turizmas > verslas > stoties erdvių įveiklinimas“.

870 km – toks bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse.

„Kaunas, būdamas centriniu ir aktyviausiu tašku, natūraliai bus ta vieta, kur susijungs didžiausi keliautojų srautai. Tad į vykstančius koncertus ar Kauno „Žalgirio“ „Eurolygos“ varžybas pamatysime dar daugiau atvykstančių lenkų, latvių ar estų. „Mokslo sala“, rekonstruotas Lietuvos zoologijos sodas, plaukimo kompleksas ir vandens pramogų centras, daugelis kitų naujų laisvalaikio ir pramogų objektų privilios vietos ir užsienio turistų. Plečiama infrastruktūra atskleidžia Kauno patrauklumą ir siūlomas vertes platesnėje geografinėje zonoje“, – vertino A. Veršinskas.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.