– Pradėkime nuo lietuvių įpročių – jie greičiausiai jau nusistovėję. Jūsų duomenimis, ar žmonės taupo šventėms, ar vis dar gyvena šia diena?
– Labai laukiame šių metų duomenų, jie turėtų netrukus pasirodyti. Tačiau manau, kad situacija labai nesikeis: nors po truputį keičiamės, pokytis vis dar gana lėtas. Jei remtumėmės praėjusiais metais, net 60 proc. žmonių sakė, kad šventėms papildomai nekaupia. Pasekmė aiški – švenčių laukimas gali tapti finansine našta.
– Jeigu 60 proc. žmonių galvoja, kad papildomai taupyti nereikia, gal tai net geras ženklas? Gal jie tiesiog sugeba išsiversti?
– Dažniausiai tie žmonės tiesiog sumažina kitų mėnesių išlaidas ir taip padengia kalėdinius pirkinius. Tačiau rizika čia didelė – be aiškaus plano ar sąrašo labai lengva pasiduoti impulsyvumui: kalėdiniai kvapai, mugės, dekoracijos… Visa tai skatina spontaniškai leisti pinigus.
– O gal dalis žmonių tiesiog neturi iš ko ruoštis? Kokios žiemos išlaidos labiausiai „plonina“ pinigines?
– Taip, žiema tikrai brangi. Turime didesnes šildymo sąskaitas, didėja elektros suvartojimas dėl tamsių vakarų. Vaikai per vasarą išauga striukes, batus, reikia atsinaujinti drabužius. Tad natūralu, kad išlaidų daug. Todėl svarbu apie Kalėdas galvoti iš anksto, kad nereikėtų aukoti būtinųjų žiemos pirkinių dėl dovanų.
– Esate paskaičiavusi, kiek gali sutaupyti vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus, jei pradeda taupyti iš anksto?
– Jei žmogus uždirba vidutinį atlyginimą – apie 1455 eurus – ir kas mėnesį atsidėtų bent 10 proc., per 10 mėnesių jis sukauptų daugiau nei 700 eurų. Bet Kalėdoms tiek tikrai nereikia. Dažniausiai žmonės šventėms išleidžia nuo 50 iki 250 eurų. Tad jei tą sumą padalintume per 12 mėnesių, reikėtų visai nedaug – tai tiesiog disciplinos reikalas.
– O ką patartumėte tiems, kurių finansinė situacija dabar įtempta? Kaip mažinti išlaidas?
– Pirmiausia – ko nedaryti. Neignoruoti situacijos ir nemanyti, kad „kaip nors praeis“. Tai sukuria labai skaudžias pasekmes: sunkesnį sausį ir vasarį, kaltės jausmą, kad persistengėte. Jei pinigų nėra – tai signalas keisti būdą, kuriuo dovanojate. Ir tam tikrai yra sprendimų.
– Kam geriau pataupyti – maistui ar dovanoms?
– Tai labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualios situacijos. Tie, kurie neruošia šventinio stalo, dažniausiai taupys dovanoms. Tie, kurie stalą ruošia, turėtų ieškoti balanso ir kūrybiškumo. Visuomet verta tartis su artimaisiais ar giminėmis ir stalą paruošti kartu – taip išlaidos kiekvienam bus mažesnės.
– O dovanoms? Kokios dovanos nekainuoja?
– Manau, kad iš tiesų visi tikrai geriausiai žinome, kad kartais tikrai ne daikto vertė, bet tas dėmesys ir kaip tą dovaną padovanojame arba kokį dėmesį savo artimam žmogui suteikiame. Iš tiesų esu įsitikinusi, kad turbūt nei vienas artimas žmogus, žinodamas, kad ta dovana sukėlė finansinių sunkumų man, tikrai nenorės tokios dovanos. Iš tiesų kartais šioje vietoje yra labai svarbus ir atvirumas. Kartais tai net nėra finansinė kažkokia problema. Kartais dažniausiai kyla galvos skausmas ne dėl pačių pinigų, kaip jūs ir sakėte – galbūt mes turime tų pinigų, bet nežinome, ką dovanoti. Tai yra antras tas galvos skausmas. Nustebtume, kaip palengviname situaciją arba padovanojame tą dovaną iškart tiesiog pasiūlę: „Galbūt šiais metais nesikeiskime dovanomis, galbūt šiais metais tiesiog susitikime. Galbūt šiais metais išgerkime kavos ir tiesiog vienas kitam nieko nepirkime.“ Jeigu ta dovana yra, tarkim, smulkesnė, turbūt visi suprantame, kad kiekvienas gali pats nusipirkti tai, ko jam reikia. Kai mes norime dovanoti dovaną, norime gauti tą dovaną, kuri iš tiesų mus nudžiugintų. Į tai reikia įdėti šiek tiek pastangų ir sugalvoti, kas nudžiugintų artimą žmogų.
Naujausi komentarai