Valgome Rusijoje užaugintas daržoves? Įtarimų sukėlė kaina

Lietuvos šiltnamių asociacija (LŠA) skelbia, kad dalis ant gyventojų stalo patenkančių daržovių gali būti rusiškos. Ypač daug nerimo kelia į Lietuvą per Lenkiją plūstantys agurkai.

„Bendravome su mūsų kolegomis ir partneriais tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Ir ką pavyko užfiksuoti, tai būtent rusišką produkciją Lenkijos sandėliuose“, – kalbėjo LŠA vadovas Paulius Andriejavas.

Anot LŠA, dalis Lenkijos tiekėjų rusiškas agurkų etiketes nuklijuoja ir jas pakeičia lenkiškomis. Tačiau iš Lenkijos agurkus perkančios šalys apie tai esą nesužino.

„Turime tokią situaciją, kuomet viešuosius pirkimus laimėjusios kompanijos, perka produkciją pigiai ir tiekia ją į kariuomenę, ligonines, darželius, mokyklas ir t. t. Tai yra suprantama, nes jie perka pigiai, dokumentai – suklastoti, bet faktas – mes valgome Rusijoje užaugintas daržoves“, – teigė P. Andriejavas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Įtarimų Lietuvos augintojams sukėlė neįprastai mažos daržovių kainos. Pasak jų, tokia produkcija Lietuvoje parduodama kelis kartus pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.

„Prieš keletą savaičių gavome raštą apie Lenkijoje importuojamus rusiškos kilmės agurkus. Buvo išreikštas susirūpinimas, kad tie agurkai gali patekti ir į Lietuvą“, – sakė žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.

Ministerija tikina, kad gautus duomenis tikrina, tačiau kol kas jų patvirtinti negali.

„Pernai buvo patikrinta virš 200 subjektų. Kol kas pažeidimų dėl rusiškos kilmės agurkų ir jų ženklinimo nenustatyta“, – teigė V. Tomkus.

Prekybininkai taip pat sako, kad su rusiškų agurkų perpardavinėjimo schema nesusidūrė.

„Mūsų tiekėjai iš Lenkijos. Su jais bendradarbiaujame jau ilgus metus. Tikrai neturime pagrindo abejoti jų patikimumu. Jie patys mus perspėja, jeigu rinkoje pasirodo kažkokia įtartina, pigi prekė“, – tikino Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

„Rusiškų agurkų tikrai negalima nusipirkti mūsų prekybos tinkle. Mūsų tinklas Lietuvoje nėra turėjęs iš Rusijos atkeliavusių vaisių, daržovių“, – tvirtino „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.

Tačiau, neatmeta minties, kad gyventojus rusiškos daržovės pasiekti gali.

„Perkame iš ilgamečių savo partnerių, kurie turi savo šiltnamius, patys augina. Tai netikiu, kad mūsų tinkle kažkas apgaudinės. Bet teoriškai, manyčiau, kad gali taip būti“, – kalbėjo „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.

Vaisių ir daržovių rinką analizuojančios platformos „East fruit“ duomenimis, kas mėnesį į Lenkiją įvežama nuo 2 iki 3 tūkst. tonų rusiškų agurkų.

Palyginimui, Lietuvoje septynių hektarų ūkis tokį kiekį produkcijos užaugintų per metus.

Vartotojas visą laiką gali rinktis. Tačiau jam turi būt nurodyta, kad tai užauginta Rusijos federacijoje. Tada nebūtų jokių problemų. Bet yra klastojama kilmės šalis, o vartotojas to net nežino.

„Vartotojas visą laiką gali rinktis. Tačiau jam turi būt nurodyta, kad tai užauginta Rusijos federacijoje. Tada nebūtų jokių problemų. Bet yra klastojama kilmės šalis, o vartotojas to net nežino“, – teigė P. Andriejavas.

Šiuo metu importuoti rusiškus maisto produktus į Lietuvą nėra draudžiama. Pasak ministerijos, reikėtų europinių sankcijų.

„Vienos valstybės sprendimų čia neužtenka. Europos Sąjunga (ES) yra vieninga bendroji rinka, kur prekės juda laisvai. Tai mūsų pasiūlymas buvo ES lygiu priimti sprendimą dėl importo draudimo. Komisija jau dabar yra pasiūliusi taikyti muitų tarifus“, – kalbėjo V. Tomkus.

„East fruit“ tyrimo duomenimis, pagal agurkų importą iš Rusijos Lenkija užima šeštą vietą.