Per pastaruosius kelerius metus sostinė pasikeitė taip, kad pokyčius jaučia ir tie, kurie gatvėmis praeina, ir tie, kurie korteže pravažiuoja.
„Matome, kad tikrai rusų kalba Vilniuje skamba netgi dažniau negu lietuvių kalba“, – dar rudenį sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Eurobarometro apklausa rodo, kad Lietuvoje dėl nekontroliuojamos migracijos nerimauja 7 iš 10 gyventojų. Dėmesys migracijai atsirado ir nacionalinio saugumo strategijoje. Jai Vyriausybė pritarė praeitą savaitę.
„Nuoseklus atsakas į besikeičiančią geopolitinę situaciją ir augančias grėsmes, hibridines atakas“, – teigė ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Nacionalinio saugumo strategijoje rašoma: „Valstybės vidaus gyvenimo procesai, tokie kaip <...> stipriai išaugusi imigracija ir globalūs reiškiniai, tokie kaip religinis ekstremizmas, <...> masinė migracija ir kt. kelia įvairaus pobūdžio ir intensyvumo rizikas ir pavojus nacionaliniam saugumui.“
Bet kartu Vyriausybė ruošiasi gerinti gyventojų požiūrį į migrantus. Tai įtvirtino kitame dokumente.
Kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir nesantaikos kurstymu plane rašoma: „Visuomenės požiūris yra labai svarbus socialinės integracijos aspektas, kuris kuria draugišką integracijos aplinką tiek vietos bendruomenių, tiek nacionaliniu lygmenimis. <...> Todėl reikalingos ir atitinkamos priemonės bei veiksmai, siekiant pakeisti požiūrį į pabėgėlius ir migrantus.“
„Pritarta nutarimui ir su ta aukšta ir džiaugsminga nata galime baigti Vyriausybės posėdį. Ačiū“, – sakė I. Ruginienė.
Taigi ta pati Vyriausybė prisitvirtino strategijų, kuriose numatė, kad išaugusi imigracija yra pavojus, bet gyventojų požiūrį gerins.
„Prieštaravimas yra šitos Vyriausybės antras vardas. Čia labai daug nestebina. Primėtyta dokumentų ir jie galvoja, kad niekas neskaito ir nelygina tų dokumentų, o yra kurie paskaito ir palygina“, – kalbėjo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Ne, tai jūs ne taip sukate. Ne į ją žiūrėsime palankiai. Norime, kad visi matytume žmonėse tą, ką matome savyje“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Užsieniečių integracijai didinti ir visuomenės nuostatoms gerinti bus skirti beveik du milijonai eurų. Bet susimokės ne Lietuvos gyventojai – jų požiūris bus gerinamas šveicarų pinigais.
„Čia ir per nevyriausybininkus, ir bus perkamos paslaugos – ir dėl renginių, dėl viešinimo“, – aiškino J. Zailskienė.
„Investuoja lėšas į tai, kad visuomenė problemos nematytų. Manau, kad tai labai blogai, labai nedemokratiškai ir bandoma ideologiškai nukreipti visuomenę norima linkme“, – sakė Seimo narys Vytautas Sinica.
„Manau, kad yra ir propagandos bruožų. Čia gal daugiau tokios socialinės inžinerijos bruožas“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
„Ne, tai propaganda nevadinčiau. Iš esmės žmonės bijo to, apie ką nežino arba žino per mažai. Tai tiesiog, man atrodo, kad tai yra švietimas, ribų plėtimas, matymas ir supratimas“, – teigė J. Zailskienė.
Apie išaugusios migracijos keliamus iššūkius jau porą metų kalba Valstybės saugumo departamentas.
„Migracijos intensyvumas yra tiesiogiai proporcingai susijęs su galimybėmis verbuoti žmones, atvykstančius į Lietuvą, atvykstančius į Šengeno erdvę“, – teigė VSD direktorius Remigijus Bridikis.
„O kada Vilniuje nedominavo rusų kalba? Studijavau Vilniuje seniai ir ji čia dominuoja seniai, nes čia gyvena labai daug kitataučių: rusų, baltarusių, lenkų. Ir kažkaip niekada tai nekėlė didelių problemų“, – sakė J. Zailskienė.
Dabar šalyje skaičiuojama apie 200 tūkstančių imigrantų – daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Uzbekistano ir Indijos.
(be temos)
(be temos)