Irane sulaikytų lietuvių šeimos išgyvena košmarą

Dvi lietuvės – Daiva ir Erika – Irane dingo kiek daugiau nei prieš dvi savaites.

Daivos sesuo Rūta pasakoja, kad jos artimai bendravo. Sako, jei būtų žinojusi, ką sesuo sumanė, būtų paslėpusi jos pasą. Daiva, matyt, įtarė, kad šeima nepritars, todėl ir nesakė, kur keliauja.

„Mano mama linkusi tikėti, kad ji grįš iki savo gimtadienio, kuris yra lapkričio 12 dieną. Tai tikiuosi... Bus jos gimtadienis bent jau“, – susigraudinusi kalbėjo Rūta Korsakienė.

Artimųjų įtarimai pasitvirtino. Moterys Irane sulaikytos.

„Galbūt guodžia tai, kad yra atėjęs raštiškas, juodu ant balto parašytas patvirtinimas“, – pasakojo R. Korsakienė.

Visas LNk reportažas – vaizdo įraše:

Užsienio reikalų ministerija nedaugžodžiauja apie tai, kas ir kaip nutiko.

„Sulaikytos spalio 15 dieną, nurodyta teritorija ir labai trumpa frazė apie aplinkybes, bet tikrai mes jų negalime komentuoti, nes ten yra tik trumpa frazė“, – aiškino Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Aistė Stakėnienė.

Kodėl moterys sulaikytos, artimieji žino. Tačiau viešai to atskleisti ministerija uždraudė, neva tam, kad dar labiau nepablogintų situacijos.

„Nenoriu atskleisti, bet aš ją pavadinčiau absurdiška“, – sakė R. Korsakienė.

Artimieji atskleidžia tik tiek, kad abi moterys iš pradžių buvo laikomos vienoje vietoje, vėliau pervežtos į kitą.

Ryšio vis dar nėra. Su moterimis pabendrauti nepavyko ir jokiems oficialiems Lietuvos ar Europos Sąjungos pareigūnams. Artimųjų žiniomis, abi turėtų būti sveikos.

Irane nėra nei Lietuvos ambasados, nei konsulato. Tarp šalių apskritai nėra buvę jokių teisinių santykių.

„Šiandien kalbėjome su kolegomis, jie nepamena, kad būtų buvę tokių atvejų. Bet kad ES valstybių narių piliečiai yra pakliuvę į tokias situacijas – tikrai taip, todėl tos patirties yra“, – komentavo A. Stakėnienė.

Ministerija informaciją kol kas gauna per Lietuvos ambasadą Turkijoje.

Deramasi, kad sulaikytas moteris galėtų aplankyti kurios nors Europos Sąjungos šalies konsulas. Jis turėtų įvertinti jų sveikatos būklę, išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis lietuvės laikomos, ar turi vertėją, ar joms nereikia vaistų.

„Esu jau išverkusi visas akis, tai tiesiog dabar nėra kada sėdėti ir rinkti tas ašaras, nes reikia daryti visą tą tyrimą, rinkti visą informaciją“, – kalbėjo R. Korsakienė.

Sulaikytos moters sesuo piktinasi, kad ne institucijos perduoda informaciją šeimoms, o atvirkščiai. Viską išsiaiškino savo jėgomis, padedama vietinių gyventojų Irane. Ministerijai liko tik gauti patvirtinimą.

„Apie tai, kas atsitiko, aš informaciją gavau šeštadienį. Ir viską nuo A iki Z papasakojau Užsienio reikalų ministerijai ir paprašiau, kad jie patikrintų. Kodėl visą informaciją, kurią gaunu ir pateikiu, aš sužinau anksčiau negu jie“, – pasakojo R. Korsakienė.

Užtat ministerija primena, kad Iranas – ne kurortas. Lietuviams vykti į šią šalį griežtai nerekomenduojama. Tiems, kurie jau yra Irane, būtina nedelsiant išvykti.

„Adrenalinas, įdomumas, visai kitas jausmas yra turbūt, kai gauni kažką tokio, ko kiti negauna“, – svarstė keliautojas Algirdas Morkūnas.

Tačiau net patyrę keliautojai stebisi drąsa nepaisyti karo.

„Nustebino, kad yra žmonių, kurie vis dar nori važiuoti į Iraną“, – prisipažino A. Morkūnas.

„Tuo metu, kai aš buvau, tai dar nebuvo kalbos apie karą. Visą laiką Iranas su Vakarais pykosi, faktas, visi tai žino. Bet tuo metu buvo saugu. Dar niekas jų neatakavo, jie norėjo turistų, kviesdavo turistus“, – prisiminė A. Morkūnas.

Ir prieš karą reikėjo būti atsargiems. Draudžiama fotografuoti valdžios institucijas, pareigūnus. Moterys, net ir turistės, privalo dengti plaukus, laikytis kitų šariato taisyklių. Šalyje patruliuoja vadinamoji dorovės policija.

Užkliūti galima dėl smulkmenos, o apsaugos negarantuos net vietos gidas.

„Ar galima pasitikėti tuo gidu? Jis negali atsakyti už institucijas. Jei jis sakys, kad viskas gerai, institucijos gali pasakyti kitaip. Pareigūnai, kažkokia slaptoji policija ir panašiai“, – aiškino A. Morkūnas.

Apskritai didžiausias pavojus Irane kyla būtent atvykėliams iš Vakarų šalių. Tokius įkaitus režimas vėliau gali mainyti į nuolaidas ar jam naudingus žmones, sulaikytus Amerikoje ir Europoje.