Tai pirmadienį patvirtino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vadovė Aliona Gaidarovič.

„Kreipėmės į teismą dėl visų Rusijos RT, t.y. „Russia Today“ grupės portalų prieigos apribojimo Lietuvos teritorijoje. Surašėme prašymą, ir teismas to prašymo netenkino, ir leidimo kreiptis į interneto prieglobos teikėjus neišdavė dėl prieigos ribojimo, nes neva tai nepakako įrodymų“, – kalbėjo A. Gaidarovič.

Ji šią informaciją pristatė Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje.

„Tai gerokai nustebino, nes nuo pat karo (Ukrainoje – BNS) pradžios turėjome žinių apie tai, kad Europos Sąjungos mastu tokie interneto portalai, tokios visuomenės informavimo priemonės buvo ne tai, kad uždraustos, bet prieiga prie jų buvo apribota“, –  tvirtino tarnybos atstovė.

Tarnybai teisė tiesiogiai kreiptis į interneto paslaugų ar prieglobos (serverių) tiekėjus su privalomu nurodymu stabdyti prieigą trims paroms suteikta daugiau nei prieš mėnesį, po atitinkamų Vyriausybės bei Seimo sprendimų – tam pakeistas ir Visuomenės informavimo įstatymas.

Surašėme prašymą, ir teismas to prašymo netenkino, ir leidimo kreiptis į interneto prieglobos teikėjus neišdavė dėl prieigos ribojimo, nes neva tai nepakako įrodymų.

Tai padaryta po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, siekiant efektyviau kovoti su karo kurstymu ir propaganda. Prašyti stabdyti prieigą prie informacijos ilgesniam laikui tarnyba gali tik su teismo leidimu.

A. Gaidarovič BNS informavo, kad kalbama apie Rusijos kompanijos „Rossija segodnia“ valdomą lt.baltnews.com, anksčiau veikusį baltnews.lt adresu.

Šįkart, po naujo tarnybos kreipimosi, teismas sprendimą turėtų priimti antradienį.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovė teigė, kad minėtas baltnews.lt buvo uždraustas trims paroms daugiau nei prieš mėnesį, tačiau interneto tiekėjai patys apsisprendė palikti ribojimą, be teismo sprendimo.

Kuriami portalų klonai

A. Gaidarovič pažymi, kad tiek šiuo, tiek ir kitais atvejais sustabdžius prieigą prie portalų, netrukus atsiranda keli klonai. Tarp tokių atvejų ji paminėjo ldiena.lt, taip pat spuniknews.lt – pastarasis šiuo metu veikia sputnik.lt adresu.

„Tad kai tik slibinui vieną galvą nukerti, atsiranda kelios. Bet esmė, kol išpopuliarėja naujojo pavadinimo portalas, tam tikra auditorijos dalis yra prarandama“, – pasakojo ji.

Pasak tarnybos atstovės, specialistams sudėtinga atsekti visus tokius klonus, tad šiuo metu svarstomos galimybės bendradarbiauti su verslu ir šį procesą automatizuoti.

„Tai būtų jau dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis įrankis, kuris, tikiu, prisidėtų ir pagelbėtų kiek įmanoma greičiau atsekti tokią dezinformaciją“, – pabrėžė ji.   

Dažniausiai tarnyba teismui pateikia bent penkias publikacijas, konstatuojant konkrečius neskelbtinos informacijos požymius.

Tad kai tik slibinui vieną galvą nukerti, atsiranda kelios. Bet esmė, kol išpopuliarėja naujojo pavadinimo portalas, tam tikra auditorijos dalis yra prarandama.

A. Gaidarovič tvirtino, kad teismas prašo tarnybos pateikti įrodymus, ar pašalinti neskelbtiną turinį oficialiai pareikalauta interneto svetainių, kai kuriais atvejais su jomis nėra galimybės greitai susisiekti, todėl tai taip pat trukdo operatyviems sprendimams.

Per daugiau nei mėnesį – 5 tūkst. kreipimųsi

Anot jos, iš viso nuo pataisų įsigaliojimo tarnyba dėl informacijos prieigos stabdymo socialiniuose tinkluose ir interneto portaluose jau kreipėsi per 5 tūkst. kartų.

„Dažniausiai tai yra feisbukas ir jutubas. Tai suvalgo nemažai darbo laiko, nes yra kreipiamasi tiek dėl atskirų paskyrų, tiek ir dėl atskirų komentarų“, –sakė A. Gaidarovič.

Ji taip pat pastebėjo, kad „Facebook“ dažniausiai informuoja apie pašalintus komentarus, tuo metu „Youtube“ socialinis tinklas tokios atgalinės informacijos neteikia.

Tarnyba, anot atstovės, taip pat dėl prieigos ribojimų bylinėjasi su portalu laisvaslaikrastis.lt – iš tarnybos prašoma priteisti 300 tūkst. eurų neturtinės ir turtinės žalos.

Tuo metu Ryšių reguliavimo tarnyba teigia per pirmąjį šių metų ketvirtį gavusi 330 pranešimų apie neskelbtiną turinį internete.

„Kas trečias jų buvo susijęs su karo propaganda, dezinformacija, nesantaikos kurstymu. Ką su pranešimais padarėme – didžiąją dalį persiuntėme Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kad įvertintų turinį, nes RRT negali vertinti turinio, neturi teisės“ , – sakė Domas Janulis, RRT Saugesnio interneto skyriaus vedėjas.

Pasak jo, RRT taip pat neturi teisės blokuoti svetainių, tik gali duoti privalomą nurodymą interneto arba prieglobos paslaugų tiekėjams, kurie įsisteigę Lietuvoje.