Ikimokyklinis amžius – pagrindinis laikotarpis

Susirūpinama per vėlai

Patarlę, kad gera pradžia – pusė darbo, galima įgyvendinti jau darželyje, jei fizinio ugdymo mokytojai bus aktyvūs, motyvuoti ir kvalifikuoti“, – neabejoja Respublikinės ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacijos (RIUKKPA) prezidentė, Lietuvos sporto universiteto doktorantė, fizinio ugdymo mokytoja ekspertė A. Vizbarienė.

Didėjanti vaikų fizinio pasyvumo problema tampa vis aktualesnė, tačiau dažnai dėmesys į ją atkreipiamas tik vyresnėse klasėse.

„Jei fizinio aktyvumo problema bus sprendžiama tik tada, kai vaikas pradės mokytis vidurinėje mokykloje, apčiuopiamų rezultatų pasiekti bus labai sudėtinga, – įžvalgomis dalijasi A. Vizbarienė. – Jei vaikai nuo mažens neugdomi būti fiziškai aktyvūs ir raštingi, pastebima, kad augdami jie praranda norą judėti ir kyla sveikatos ir kitų su tuo susijusių problemų. Būtent ikimokyklinis amžius yra pagrindinis etapas, kai formuojasi pagrindiniai fizinio aktyvumo įgūdžiai ir įpročiai. Šio amžiaus vaikai yra itin imlūs, o mokytojų vaidmuo tampa kritiškai svarbus – jie turi gebėti organizuoti veiklas, kurios skatintų vaiko fizinį vystymąsi ir fizinio raštingumo ugdymą.“

Svarbu motyvuoti

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose numatoma, kad vaikai turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 180 minučių per dieną, iš jų 60 minučių turėtų būti vidutinio ar aukšto intensyvumo fizinis aktyvumas. Tyrimai rodo, kad, vaikams pasiekti šį intensyvumo lygį, geriausiai padeda mokytojų organizuota veikla.

Jei fizinio aktyvumo problema bus sprendžiama tik tada, kai vaikas pradės mokytis vidurinėje mokykloje, apčiuopiamų rezultatų pasiekti bus labai sudėtinga.

RIUKKPA jau dešimt metų vienija Lietuvos pedagogus, besirūpinančius vaikų fiziniu ugdymu darželiuose, ir siekia kelti jų kvalifikaciją.

Spalį Kaune vykusi dešimtoji konferencija, specialiai skirta pedagogams, vykdantiems vaikų fizinį ugdymą, skleidė žinutę, kad tik motyvuotas pedagogas gali ugdyti motyvuotus vaikus.

Konferencijoje daug kalbėta apie pedagogo vaidmenį sprendžiant vaikų fizinio pasyvumo problemą. Šiuolaikiniame pasaulyje, kai ekranai ir sėslus gyvenimo būdas tampa vis dažnesni, svarbu ne tik skatinti vaikus judėti, bet ir padėti jiems formuoti sveiką santykį su savo kūnu ir emocijomis.

Ugdyti fizinį raštingumą

Konferenciją organizavusios asociacijos prezidentė A. Vizbarienė pabrėžia, kad vienas iš asociacijos tikslų yra motyvuoti pedagogus, kad jie galėtų įkvėpti vaikus judėti.

„Motyvuotas mokytojas geba jaustis laimingas savo kasdienėse veiklose, taip dovanodamas laimę savo ugdytiniams. Tinkama pedagogo reakcija į vaikų emocijas ir veiksmus užsiimant fizine veikla padeda vaikams pajausti judėjimo džiaugsmą, didina jų savivertę ir pasitikėjimą savimi, – sako ji. – Taip ugdomas fiziškai raštingas vaikas, galintis sėkmingai dalyvauti aktyviose veiklose ir pasiekti sveikatą stiprinantį fizinio aktyvumo lygį.“