Gyvenamoji vieta - savivaldybės teritorija

Namų neturintys žmonės nenoriai registruojasi savivaldybės teritorijoje, nes mano, kad tai tik valdžios išmislas siekiant juos kontroliuoti.

Tačiau Klaipėdos migracijos tarnybos pasų poskyrio viršininkė Lilijana Preikšaitienė teigė, kad tarnybos pažyma apie gyvenamosios vietos deklaraciją konkrečios savivaldybės teritorijoje turi tokią pačią galią kaip ir tuo atveju, kai yra nurodomas konkretus adresas.

Gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje deklaravę benamiai įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

Gavę tai patvirtinančią pažymą, jie gali registruotis darbo biržoje, prašyti įvairių socialinių išmokų, kompensacijos už būsto šildymą, vaikams išrūpinti nemokamą maitinimą mokyklose.

Pasak L. Preikšaitienės, šiemet į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukta 2000 klaipėdiečių. Tarp jų ir tie, kurie nuomojasi butą, bet savininkas nesutinka, kad nuomininkas ten deklaruotų savo gyvenamąją vietą.

Sąraše ir gyventojai, kurie turi nuosavą būstą, bet nesusitvarkę nuosavybės dokumentų. Daug žmonių gyvena statomuose būstuose, kurie dar nebaigti įrengti, todėl negali būti įregistruoti kaip nuosavybė.

Norintieji deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje turi kreiptis į Migracijos tarnybą su prašymu, kad įtrauktų juos į minėtą apskaitą.

Panaikinti duomenis apie nuomininko gyvenamąją vietą galima tik savininko prašymu. Jei buto savininkai du, prašymą rašyti turi abu arba įgalioti kitą.

Dažnai pensininkai, siekiantys kompensacijų už būsto šildymą, praneša, kad jų suaugę vaikai bute nedeklaruos gyvenamosios vietos, nors paaiškėja, kad „išsiregistravusieji“ gyvena kartu su pensininkais tėvais ir gali mokėti visus, o ne lengvatinius mokesčius.

Neseniai Seimas priėmė pataisą, kad nuo 2007 metų liepos gyvenamosios vietos deklaravimo reikalai bus perduoti savivaldybėms. Keisti tvarką ruošiamasi etapais, nes reikės ir papildomų lėšų programinei įrangai. 70 migracijos tarnybų gali tekti atleisti per 100 migracijos tarnybų darbuotojų.