PAGUNDOS

Gydytojai dar neskuba bėgti

Susivilioję darbu užsienyje, uostamiestį dažniau palieka ne gydytojai, bet slaugytojos. Gydymo įstaigų vadovai kol kas nepanikuoja, kad vieną dieną nebus kam gydyti ar slaugyti pacientų. Tačiau dėl jaunų medikų siekio dirbti jei ne užsienyje, tai bent Vilniuje ar Kaune, uostamiestyje trūksta retesnių specializacijų gydytojų. Šiandien juos pasiruošusios priimti beveik visos uostamiesčio sveikatos priežiūros įstaigos.

Prašo pažymų

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, dirbti į užsienį išvyko beveik pusantro šimto medikų. Nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio Sveikatos apsaugos ministerija išdavė 146 pažymas, palengvinančias į užsienį išvykstantiems medikams gauti leidimą ten verstis gydytojo praktika. Iš viso 107 pažymos išduotos gydytojams, 20 -odontologams, 16 - slaugytojoms, 3 - kitiems specialistams. Daugiausiai medikų - 31 - į užsienį išvyko iš Vilniaus, kiek mažiau - 19 - iš Kauno, 6 - iš Šiaulių. Sveikatos apsaugos ministerijos laikinai einantis Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjo pareigas Jonas Bartlingas „Klaipėdai“ sakė tiksliai negalįs pasakyti, kiek pažymų darbui užsienyje išduota klaipėdiečiams medikams. Jis tik garantavo, kad mažiau nei šešios.

Vilioja algos

Viena dažniausiai minimų apsisprendimo vykti uždarbiauti į užsienį priežasčių - maži Lietuvos gydytojų ir slaugytojų atlyginimai.

2003 m. vidutinio gydytojo alga siekė 1 288 Lt, kitų specialistų su aukštuoju išsilavinimu - 1 299 Lt, viduriniojo slaugos personalo - 800 Lt, specialistų su specialiuoju viduriniu išsilavinimu - 908 Lt, kito personalo - 596 Lt. Klaipėdos ligoninėse kai kurių medikų algos - per tris tūkstančius litų. Europos Sąjungos valstybėse medikų atlyginimai didesni mažiausiai penkis kartus.

Grįžo iš Vokietijos

Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis sakė žinąs medikų, kurie susiviliojo geresne alga užsienyje. Du anesteziologai reanimatologai iš Vokietijos grįžo greičiau, nei tikėjosi. Šiuo metu vienas rentgenologas laikinai išvykęs į Daniją. V.Janušonis tikino esąs pasirengęs išgyventi medikų vilionių į užsienį laikotarpį. Nors užsienio valstybėse medikų algos penkis ir net daugiau kartų didesnės kaip Lietuvoje, tačiau ten kur kas brangesnis pragyvenimas. Susumavę mokesčius už butą, maistą, išlaidas transportui, daugelis patiria, kad nieko neišlošė. Pasak V.Janušonio, iš tų ligoninių, kuriose sudarytos geros darbo sąlygos, kuriose yra galimybė pasireikšti ir save realizuoti, medikai nebėgs į užsienį.

Nuotaikos - prastos

Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas teigė negalįs pasakyti, kiek įstaigos medikų gręžiojasi į užsienio šalis, tikėdamiesi ten rasti geresnį uždarbį. Tačiau patikino, kad medikų nuotaikos dėl savo padėties yra depresiškos. Todėl nieko keisto, kad praėjusią savaitę vienas gydytojas nusižudė po traukinio ratais.

Pasak pašnekovo, iš jų ligoninės į Norvegiją išvyko tik vienas traumatologas. Kelios slaugytojos sėkmingai ištekėjo už užsieniečių.

V.Juzumas įsitikinęs, kad medikai ne taip dažnai kalbėtų ar mąstytų apie galimybę sprukti į užsienį, jei jų pirkliai veiktų ne taip aktyviai. Mediko žiniomis, apie savo atvykimo laiką iš anksto pasiskelbę užsienio ligoninių atstovai rengia susitikimus su lietuviais medikais. Jie turi aplankus su ligoninės, į kurią verbuojamas medikas, nuotraukomis, darbo ir gyvenimo sąlygų aprašą bei paruoštą kontraktą. Daugiausiai „pirklių“ atvyksta iš Airijos ir Anglijos, nors Z.Juzumo žiniomis, medikų ypač trūksta Skandinavijos šalyse.

Mokosi kalbų

Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga mano, kad ir užsienyje darbo jėgos perteklius pakoreguos algas. Jo žiniomis, jau dabar ten siūlomas mažesnis atlyginimas, nei prieš keletą mėnesių.

J.Sąlygos vadovaujamoje ligoninėje medikų nutekėjimo į užsienį nėra. Vienas kardiologas laikinoje stažuotėje, per kelis mėnesius išvyko tik kelios slaugytojos.

Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Loreta Jankauskienė sakė, kad iš jų įstaigos taip pat keletas slaugytojų išvyko dirbti į Airiją. Tačiau kol kas centrui šių darbuotojų netrūksta. Mat į privačius centrus dirbti pervilioti gydytojai kartu slaugytojų nepasiima. Centro vadovė prognozuoja liūdną padėtį dėl jaunų bendrosios praktikos gydytojų. Jūrininkų pirminiam sveikatos centrui taip pat trūksta šeimos gydytojų. Vaikų ligoninės vyriausiosios gydytojos pavaduotoja Marė Palepšienė tvirtino, kad ligoninė sulaukia mažai jaunų gydytojų, o senesnieji į užsienį išvykti negali dėl kalbos barjero. Todėl įstaiga didelio pavojaus dėl Europos Sąjungos vilionių nejaučia.