Daugelis Lietuvos parlamentarų skeptiškai įvertino Seimo vadovės Irenos Degutienės siūlymą mažinti jų padėjėjų skaičių nuo 3 iki 2, tuo metu kitų Europos šalių parlamentuose, kaip rodo praktika, dažniausiai apsiribojama vienu parlamentaro pagalbininku.

Kaip yra Europoje?

Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamentas Etikos ir procedūrų komisijai pateikė medžiagą, kokie atlyginimai, priedai, išmokos parlamentinei veiklai mokamos Europos šalių parlamentuose.

Šie dydžiai bei išmokos skiriasi, priklausomai nuo šalių ekonomikos būklės, kitų faktorių, tačiau pastebima tendencija, kad valstybės išlaikomas parlamentaro biuras paprastai apsiriboja vienu darbuotoju.

Štai Airijoje parlamento žemesniųjų rūmų nariai gali turėti po padėjėją, įdarbintą per rūmų komisiją, kurioje jis gauna atlyginimą, senatorius gali įdarbinti sekretorę.

Estai neturi padėjėjų

Austrijoje įstatymas taip reglamentuoja padėjėjų atlyginimui skiriamas išlaidas, kad jos gali būti kompensuojamos iš parlamento biudžeto tik iki tam tikros ribos. Šiuo metu maksimaliai leistina padėjėjų atlyginimams skiriama suma sudaro 2960 eurų (apie 10 tūkst. litų). Tą patį padėjėją gali kartu samdyti ne vienas parlamentaras, tačiau vienas padėjėjas negali vienu metu dirbti daugiau kaip 5 parlamento nariams.

Belgijos Atstovų rūmų nariai parlamento lėšomis gali nusisamdyti po padėjėją.

Atstovų Rūmų kanceliarija parlamentarui skiria neapmokestinamą 1305 eurų (4500 litų) sumą, kuri mokama parlamentaro padėjėjui kaip atlyginimas, pasirašius sutartį su kanceliarija. Parlamentarui leidžiama turėti daugiau negu 1 padėjėją, tačiau tokiu atveju padėjėjai turi šią sumą dalytis.

Estijos parlamento nariai išvis neturi padėjėjų - parlamento nariams padeda komitetų ir frakcijų darbuotojai.

Kas moka atlyginimą?

Ispanijoje daugiau nei po vieną padėjėją turi tik vadovaujančias pareigas parlamento institucijose einantys politikai. Atstovų rūmų pirmininko biurą sudaro 10 asmenų, kiti valdybos nariai - Atstovų rūmų vicepirmininkai ir sekretoriai - turi po du padėjėjus, o komitetų pirmininkai - po vieną. Be to, dar 194 padėjėjų etatai paskirstomi per frakcijas, kuriose vienam parlamentarui tenka nuo 0,5 iki 1 padėjėjo etato.

Latvijos Seimo narys turi teisę turėti ne daugiau kaip du padėjėjus. Atlyginimai jiems mokami iš valstybės biudžeto, tačiau bet kuriuo atveju bendra abiejų padėjėjų atlyginimų suma negali viršyti vienam padėjėjui skirto atlyginimo dydžio.

Olandijoje kiekvienas parlamento narys gali turėti savo pasirinktą asmeninį padėjėją, tačiau padėjėjo atlyginimas mokamas iš frakcijų gaunamų lėšų ir daugelis parlamento narių dalijasi padėjėju, kuris yra frakcijos darbuotojas.

Suomijos parlamento nariai turi teisę turėti po vieną padėjėją. Atlyginimą padėjėjui moka parlamentas, tam skirta 2588 eurų (9000 litų) per mėnesį.

Švedijoje parlamentarų padėjėjams išlaikyti skiriamas finansavimas, kuris leidžia užtikrinti, kad vienam Riksdago nariui tektų vienas padėjėjas. Tačiau frakcijos, gaunančios savo narių skaičių atitinkančią pinigų sumą padėjėjams, pačios gali spręsti, kiek jų turės, pavyzdžiui, mažiau, bet brangiau apmokamų ar atvirkščiai.

Daugiausia padėjėjų gali turėti Graikijos parlamentaras - 5, vieną mokslinį padėjėją ir 4 sekretorius padėjėjus, arba 2 mokslinius padėjėjus ir 3 sekretorius.

Prancūzijos parlamente išmoka padėjėjų darbo užmokesčiui apskaičiuota 3 padėjėjams.

Lietuva: daugiau nei 10 tūkst. litų - trims padėjėjams

Lietuvoje šiuo metu skiriama 5 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU) suma, t. y. 10,5 tūkst. litų, kuriuos kiekvienas Seimo narys paskirsto paprastai 3 padėjėjams.

Seimo vadovei pasiūlius apsiriboti dviem padėjėjais, frakcijų atstovai išsakė skeptiškų nuomonių, esą tiek per mažai, ypač jei Seimo narys išrinktas vienmandatėje apygardoje, o ji apima du rajonus.