Estijos nepriklausomybės šimtmečio proga – apie ten esančių lietuvių patriotizmą

Važiavo nedaug žinodama

Tartu lietuvių bendruomenės vadovė, gidė Sigita Matulevičienė su šeima Estijoje gyvena jau aštuonerius metus. Čia ji atsikraustė iš Belgijos, prieš tai trumpai buvo grįžusi į Lietuvą. Buvusiai kaunietei teko gyventi Tunise ir Vokietijoje.

Estijoje ji atsidūrė, kai Tartu universitetas jos vyrui pasiūlė sutartį ir geras sąlygas.

"Mano vyras važiavo pagal savą tvarką, gyveno kitose šalyse. Gyvenant Belgijoje baigėsi projektas, pagal kurį dirbo vyras, ir jam reikėjo spręsti, ką ir kur veikti toliau. Jis yra mokslininkas", – pasakojo S.Matulevičienė.

"Briuselyje dirbau atstovybėje prie NATO. Į Estiją gyventi važiavau kaip namų šeimininkė, būdama vaiko priežiūros atostogose. Vėliau Estijoje gimė antras vaikas", – dėliojo mozaiką kaunietė.

Augindama vaikus ji rado laiko mokytis estų kalbos. Per ketverius metus gana gerai išmokusi vietinę kalbą, pati susikūrė darbo vietą įgyvendindama seną svajonę – tapo gide.

Verslo informatikos magistrė kalba lietuviškai, angliškai, prancūziškai, estiškai, vokiškai, rusiškai, dar mokosi ispanų, šiek tiek moka olandų, lenkų, norvegų.

Atšvaitai ir skaitmenizacija

Didžiausią įspūdį S.Matulevičienė patyrė vos atvykusi į Estiją iš Belgijos, kur, kaip teigė, labai sena biurokratija ir visi procesai labai ilgai trunka. Elementarus dalykas, toks kaip užsiregistruoti šalyje, gauti gyventojo identifikacijos kortelę (ID), numerį, Belgijoje truko labai ilgai. Estijoje numeris buvo suteiktas per 5 minutes, o kortelė buvo pagaminta per savaitę.

"Skaitmenizacijos lygis Estijoje – stebėtinas. Jau prieš aštuonerius metus joje veikė e.receptų sistema. Tai labai patogu turint mažų vaikų. Pavyzdžiui, jeigu kartą jau buvo išrašytas receptas, kai vaistai baigiasi, nebereikia vykti pas gydytoją. Jam pakanka paskambinti, receptas pratęsiamas ir eini tiesiai į vaistinę. Viskas sujungta su ID kortele", – dėstė lietuvė.

Ji pastebi, kad Estija dar labai išsiskiria tuo, kad bent 95 proc. žmonių vaikšto su atšvaitais.

"Atšvaitų dovanų gavome vos tik atvykę ir nuėję užsiregistruoti. Visos įmonės turi atšvaitų su savo logotipais", – pasakojo gidė.

Ar yra dalykų, ko Estijoje pasigenda? "Riebios grietinės. Tik dabar "Maxima" jos pradėjo atvežti. Žagarėliams reikia tokios, kitaip negali išsikepti normalių. Dabar akcijos "Pirk prekę lietuvišką" jau galima laikytis ir Estijoje", – apie produktų pasirinkimą sakė S.Matulevičienė, bet pridūrė, kad šakočių yra tik Taline, Tartu jų nemačiusi.

                                                   Sigita Matulevičienė, asmeninio albumo nuotr.

Nelinkę lygiuotis

S.Matulevičienės pažintis su pačiais estais ir Estija vyko labai pamažu. "Augindama vaikus su estais susitikdavau nebent parduotuvėse", – juokėsi moteris. Jie uždaresni, į draugystes iš pradžių nesileidžia, bet per kasdienes gyvenimo situacijas – atsiradus galimybei lankė šokius, sporto klubą – per kelerius metus atsirado ir vietinių draugų.

Kokia jos nuomonė: Estija tikrai ne vienoje srityje yra toliau pažengusi už Lietuvą?

"Estija yra mažesnė šalis ir dėl to kai kuriuos sprendimus įgyvendinti lengviau, paprasčiau dėl jų susitarti. Bet yra daug sričių, kuriomis estai nepatenkinti. Jie kaip ir lietuviai nepatenkinti savo politikais. Yra buvę ir politinių krizių, korupcijos skandalų. Tik jie gal nėra taip afišuojami tarptautinėje erdvėje. Jie labai moka pasigirti savo pasiekimais", – pasakojo moteris.

Pavyzdžiui, kalbėdami apie Tartu universitetą, estai niekada neužsimins, kad Vilniaus universitetas yra senesnis. Jie tiesiog sakys, kad Tartu universitetas yra viena seniausių aukštųjų mokyklų regione.

"Paklausinėjau dar pažįstamų dėl jūsų klausimo, ko estai galėtų pasimokyti iš lietuvių. Manau, atsakymui jums tektų rasti Lietuvoje gyvenantį estą. Mano pažįstami sako, kad estai iš viso nelabai linkę lygintis su kitais, o kadangi Lietuva nėra kaimyninė šalis, tai ir žino apie ją ne tiek ir daug, nėra kažkokio jos bendro įvaizdžio", – kalbėjo S.Matulevičienė, į Lietuvą grįžtanti po kelis kartus per metus. Paatostogauti, aplankyti artimųjų ir pas kirpėją.

"Kaune turiu savo kirpėją. Estijoje kirpėjai patikiu nebent kirpčiukus. Dantis taisyti Lietuvoje yra pigiau, bet dantų skausmas yra įtikinantis dalykas iš karto ieškoti pagalbos. Nepasakyčiau, kad viskas Lietuvoje yra pigiau. Kai kurios kosmetinės procedūros yra net kelis kartus brangesnės", – skaičiavo moteris.

Anot jo, kirpimo paslaugos Estijoje gali būti brangesnės net ir dvigubai, bet, pavyzdžiui, fotoepiliacija Lietuvoje buvo kelis kartus brangesnė nei Estijoje.

Kasdienių prekių krepšelis Lietuvoje yra pigesnis. Pigesnis ir pragyvenimas, tiesa, mažesni atlyginimai ir pensijos. "Tad pragyvenimo lygis šiose šalyse yra panašus", – vertino S.Matulevičienė.

Stipri lietuvių bendruomenė

Svečioje šalyje, kuri jau tapo sava, S.Matulevičienė greitai įsiliejo į Tartu lietuvių bendruomenę, įsijungė į švenčių rengimą. Su šeima ir tautiečiais atšventusi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, švęsdama Estijos nepriklausomybės šimtmetį ji su bendraminčiais ruošia Lietuvos dienų Tartu renginius, kurie vyks kovo 5–11 d.

"Turiu galimybę pristatyti Lietuvą ne tik pasakodama apie ją", – vardijo S.Matulevičienė, kad bus pristatoma ir lietuviška muzika skambant M.K.Čiurlioniui, ir maistas, vykstant cepelinų gamybos pamokėlei, ir kt.

"Į Lietuvą galima grįžti į ją ir negrįžtant. Dabartiniais laikais juk ne taip svarbu, kur gyvenama. Vyras važinėja į Lietuvą į studentų disertacijų gynimus. Dalyvauja komisijose kaip užsienio ekspertas, dėsto studentams nuotoliniu būdu", – pasakojo S.Matulevičienė kurios sutuoktinis – skaitmeninių sistemų saugumo docentas, dirba mokslinį darbą, dėsto, vadovauja baigiamiesiems darbams.

"Beje, magistro studijų estų kalba netgi nėra. Dėstoma tik anglų kalba", – apie aukštojo mokslo sistemą šiek tiek pasakojo lietuvė. Kalbant apie mokslininkų padėtį Estijoje, universitetas, anot jos, finansuoja jų keliones į mokslines konferencijas be jokių kalbų, jeigu konferencijos rengėjai jau priėmė darbus.

Svarbu, kas esi

Pasukome kalbą vaikų ugdymo link. Moteris pasakojo, kad Estijoje yra labai stiprus patriotizmo ugdymas nuo vaikų darželio. "Bent jau tame darželyje, kurį lankė mano vaikai (vienas jau eina į mokyklą). Man tai patinka", – neslėpė pašnekovė.

Darželyje švenčiamos ir svarbios lietuviškos datos, jei jį lanko lietuvių vaikai. "Yra svarbu, kas esi. Šalies himną vaikai išmoksta jau darželyje. Nėra net klausimo, kad vaikai darželį baigtų nemokėdamas himno. Mokykloje tęsiamas patriotizmo, orientuoto į savo gimtąją šalį, ugdymas", – tęsė S.Matulevičienė,

Kaip švenčia estai savo valstybės jubiliejų? "Labai plačiai. Visur matyti, kad jie švenčia. Jau keli mėnesiai, nuo rudens, visi įmanomi ir neįmanomi suvenyrai yra Estijos vėliavos spalvų, net ir ledai. Neseniai ragavau. Visose parduotuvėse pilna šių suvenyrų", – pasakojo S.Matulevičienė.

Šventinę Estijai dieną ji su šeima vyks į eitynes Taline, nusižiūrėjo ir kitų renginių sostinėje, į kuriuos užsuks.

Pasveikinkime Estiją!

Prieš savaitę per visą Lietuvą nuvilnijo šventinė Šimtmečio banga. Lietuva ypatingo gimtadienio proga sulaukė daug sveikinimų iš užsienio šalių atstovų. Vienas iš įsimintiniausių sveikinimų – Estijos vyriausybės narių sugiedotas Lietuvos himnas.

Mūsų kaimynai estai vasario 24 d. švenčia valstybės šimtmetį. Šiai ypatingai progai paminėti Šimtmečio varpas Vilniaus Katedros aikštėje pasipuošė Estijos vėliavos spalvomis ir šventiniu sveikinimu.

Kviečiame visus prisidėti prie Lietuvos sveikinimo Estijai –  parašykite savo sveikinimą naudodami Šimtmečio "Ačiū" atviruką (www.aciuatvirukas.lt).

Jūsų parašyti atvirukai bus matomi Šimtmečio varpe Katedros aikštėje. Sveikinimus perduosime bičiuliams estams.

Estijos lietuvių bendruomenė sudarė estiškų sveikinimų ir palinkėjimų rinkinį:

Palju õnne Eesti! Sveikiname, Estija!

Palju õnne, kallis Eesti! Sveikiname, brangi Estija!

Palju õnne sünnipäevaks, Eesti! Sveikiname su gimtadieniu, Estija!

Elagu Eesti! Tegyvuoja Estija!

Palju õnne armas õde! Sveikiname, mylima sese!

Rõõmustame koos teiega! Džiaugiamės su jumis kartu!

Südamest südamesse, kallid sõbrad! Iš širdies į širdį, brangūs draugai!

Tervitame Eestit ja pidutseme koos Teiega! Sveikiname Estiją ir švenčiame drauge su jumis!

Palju õnne ja säravaid hetki, Eesti! Daug džiaugsmo ir nuostabiausių akimirkų, Estija!

Südamlikud õnnesoovid juubeliks! Širdingai sveikiname su jubiliejumi!