Vilniuje ketvirtadienį surengtas neformalus penkiolikos ES šalių Europos kaimynystės politikos (EKP) ekspertų susitikimas.

Renginio metu įvairiose ES šalių užsienio reikalų miniterijose ir ambasadose dirbantys diplomatai dalijosi mintimis, kaip pagerinti ES santykius su kaimynais Europos Rytuose ir aptarė galimybes plėtoti Rytų partnerystės iniciatyvą. Svarbiausias susitikime svarstytas klausimas – Europos kaimynystės politika pasikeitusioje aplinkoje, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Svečiai diskutavo, kaip paspartinti Rytų kaimynių plėtrą, kokios pagrindinės kliūtys, stabdančios šį procesą, ir koks Rytų partnerystės iniciatyvos formatas būtų tinkamiausias. Taip pat buvo svarstoma, kaip ES turėtų reaguoti į energetikos sektoriaus grėsmes ir kaip padidinti Rytų kaimynių energetinį saugumą.

Renginio svečiai pabrėžė Europos kaimyninių valstybių diferencijavimo svarbą ir poreikį su kiekviena iš jų kalbėti atskirai. Taip pat diskutuota apie europinių perspektyvų suteikimo Ukrainai ateityje galimybes, aptarti vizų supaprastinimo, ES ir Moldovos santykių gilinimo klausimai.

Susitikimo metu Baltarusija buvo išskirta kaip ypatingas Europos kaimynystės atvejis. Šiuo metu Baltarusija nedalyvauja Europos kaimynystės politikoje, tad naujoji Rytų partnerystės iniciatyva padėtų stiprinti Baltarusijos bendradarbiavimą su ES.

Renginio dalyviai taip pat aptarė konfliktų prevenciją ir valdymą, pabrėžė būtinybę veiksmingai naudoti visus turimus konfliktų sprendimo ir prevencijos instrumentus. Susitikime diskutuota, kaip efektyviai ES galėtų prisidėti prie Gruzijos konflikto sureguliavimo, kaip būtų galima užtikrinti sklandų ES stebėjimo misijos darbą Gruzijoje ir ko vertėtų imtis Padniestrės konfliktui spręsti.

Diskusijoje dalyvavo Europos Komisijos ir Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministerijų atstovai.